Cia taip esu komentuojamas:

"Ramanauskui

2008-03-04 22:02:01

Be reikalo įžeidinėjate piliečius ir studentus priskirdami juos reformų grupėms, kurie "nori vienus vagis pakeisti kitais"."

Jeigu tai suprasti tiesiogiai, tai tada Jus teisus. Bet kai nera nurodyta jokiu konkreciu "grieztu kriteriju", tai yra nesazininga ir po siais kriterijais kas tik nori gali buti paslepta ir paprastai buna paslepta. Nekonkretumas, jau ir yra konkretumo vagyste. Mes kalbame ne apie pavogtas bulves, o apie pavogtas vertybes ir teisinguma. Jeigu is akademines bendruomenes yra atimamos teises ir jos atiduodamos dar visiskai neaisku kam ir pagal kokius kriterijus, tai kaip tamsta ta procesa ivertintum? Gal tai ne vagyste? O tokio pobudzio vagyste, kai akademine bendruomene paliekama beteise netruks prives prie dar didelniu materialinio turto ir ne tik zemes vagysciu.
Gal reformu grupes viduje ir ismasto kazka tokio tyro, bet kai nemate gyvenimo kautyniu, tai nesupranta to ziaurumo, kuris pasireiskia, kai vagis pamato grobi. Ir kadangi reformu grupes organizuoja sistemas, kurios jau pacioje esmeje yra korumpuotos, tai kito kelio ir nebus kaip vogti, o jei toks koks nors saziningesnis ir atsiras, tai nei jo jega bus, nei jo valia bus. Toks bus isstumtas ir isgrustas ir didziaugia geda. Cia matyt tamsta kalbi be jokio gyvenimo patyrimo. Sistema iveikia zmogu. O dabar ne viena grupe nenori isbristi is korumpuotos sistemos liuno. Tai ko nori LURK, tai jie nori to kas buvo. Tai ko nori taip vadinamieji studentai, kurie sakosi kopijuoja uzsieni, o gal "sperinasi" nevykusiai, nes nesupranta esmes, tai jau buvo pasiule izuliai naglai korumpuota sistema, kuri jau buvo itraukta i Mokslo ir Studiju istatymo projekta. Taigi jei kas galvoja, kad universitetai yra bulviu auginimo istaiga, tai tada as izeidineju, jie nenori bulviu vogti. O stai, kai kalba eina apie akademines bedruomenes teises, tai , deja, turiu pasakyti, jie savo pasiulymais pakeis vienus teises vagis i kitus. Taigi gali sau isizeisti arba neisizeisti, bet jeigu tie "studentai" nori atimti is akademines bendruomenes teises ( tai yra is savo destytoju atimti teises), tai klausiu jau as, is kur tokie atsirado? Gal is kokios peklos? O ar patys tokie "studentai" nori tureti kokiu nors teisiu? Turetu netureti noro tureti teisiu, jei turi noro is kitu atimti, kurie jiems perduoda patyrima. Pagalvokime ar cia tikri studentai? Studentas nori, kad jam destytu beteisis destytojas, vergas.... kazkas cia aiskiai yra ne taip.

Be reikalo įžeidinėjate piliečius ir studentus priskirdami juos reformų grupėms, kurie "nori vienus vagis pakeisti kitais".

Cia man buvo pakomentuota:
"Ramanauskui

2008-03-04 19:06:50

Ta akademinė bendruomenė papuvus pati kaip reikiant, ji nenori jokių reformų." Tai pabandysiu paryskinti "papuvimo" priezastis.


Cia yra dalis tiesos, kad "papuvus". As tai, kai buvau dalis tos akademines bendruomenes, tai truputeli buvau "nepapuves", tai is to nepapuvimo gavosi, kad reikejo gintis nuo VDU aferistu, vagiu ir zemgrobiu 20-cia civiliniu bylu ir vis tiek VDU iveike, nes nepakluso net Lietuvos Auksciausiojo teismo sprendimui atstatyti i darba. Tas kas isviesino VDU zemgrobius afersitus, tai 14 knygu ir 200 publikaciju autorius buvo VDU zemgrobiu uzgrobtame Senate sudorotas ir tas teismiskai irodyta. Kitas, kuris buvo profsajungos pirmininkas, 11 knygu autorius, neiskentes jungo pats isejo is darbo Kauno Botanikos sode, kuriam direktoriavo ir direktoriauja aferistas dr. Remigijus Daubaras, kuris yra labai tinkamas ir naujam VDU rektoriui.
Taigi tam, kas isdris pasipriesinti tai sistemai laukia liudnas likimas ir taip sumoje atsitiko, nes LURK kartu su Seimu yra atsakingi uz beteises universitetu akademines bendruomenes suformavima. Taigi akademine bendruomene neturi istatyminio pagrindo apsiginti, kai tik pasidaro nepapuvus. Ne vienas nenori gyventi bado dietoje, kaip as gyvenau ir dirbau 7 metus uz 195-275 Lt per menesi ir dar vedziau intensyvia kova su dvasiniais VDU universtieto iskrypeliais, kurios taip vadinu del vogimo, zemgrobystes, dokumentu padirbinejimo, mokslininku naikinimo ir kovos pries mane uz tai, kad nesutikau su savo tiesioginio virsininko Kauno botanikos sodo Dendroklimatochronologijos lab. vedejo dr. Jono Karpaviciaus pasiulymu padidinti man atlyginima iki pilno etato, o atlyginimo padidejimo skirtuma jam grazinti. Taigi uz si nusikaltima per 7 kovos metus buvau galu gale sudorotas, nors nuo visu drausminiu nuobaudu, visu neteisetu atleidimu atsimusiau teismine tvarka. Ne vienas naikintojas dar nera nubaustas zemgrobiu Vytauto Didziojo universitete.
Tai tikiuosi atsakiau i klausyma, kodel beteise akademine bendruomen ne "papuvus" ir gal but suprantama, kodel siekiu atkurti tas akademines bendruomenes teises, kad galetu buti nepapuvus.
Bet kaip matote visos "reformu" interesu grupes yra pries akademines bendruomenes teisiu atkurima, nes kaip suprantu, jos nenori pakeisti vagiu sistemos, tik nori pakeisti vienus vagis kitais.

Ta akademinė bendruomenė papuvus pati kaip reikiant, ji nenori jokių reformų.

Na mano nuomone yra labai nekonkretu taip teigti: "– Universitetų valdymas turi būti patikėtas visuomenės atstovams, atrinktiems pagal griežtus kriterijus." O jeigu as pasiulyciau, kad visuomenes atstovus reikia atrinkti pagal labai labai grieztus kriterijus, tai iseitu, kad as esu dar labiau pazangus ir jau beveik tobulas savo "naujame" pasiulyme. Trumpai tariant nuo tokiu zodziu naudojimo nieko gero neatsiranda. Universiteto valdymas nera jau toks lengvas darbas, kad atejai paplepejai , rankutes pakeliai, kavute isgerei ir tarpusavyje pasigarbine issiskirstei. O kas mokes pinigus visuomenes atstovas uz sunku universitetu valdymo darba? Gal Vyriausybe, gal universitetai? Gal niekas, visuomeniniais pagrindais? Taigi cia nesimato jokiu grieztu kriteriju, apart tuscios deklaracijos. As aiskiai matau, kad sie zmones nori kazka nukopijuoti, bet sunkiai sekasi. Geriau, kad savo galva galvotu.
Lygiai taip pat as nepritariu ir esamai korumpuotai ir i prazuti vedanciai sistemai. As lygiai taip pat nepritariu ir LURK pasiulymams, nes neturiu jokio pasitikejimo sia organizacija, kurios vadovu ilga laika buvo zemgrobys ir kompartorgas, kuriam nepagelbejo net vizitas pas Jona Pauliu II.
Taigi as belieku vienas lauke karys ir noriu pasakyti, kad siekiu atkurti akademines bendruomenes teises, nes tai yra visu reformu, visu protingu minciu ir darbu saltinis. Akademine bendruomene savo darbu, savo suvokimu ir turimomis teisemis, kurios dabar yra vagiu atimtos, gali uztikrinti universitetu judejima i prieki, leta judejima.

Taigi mano supratimu, pradziu pradzia yra tokia. I kuriama Mokslo ir Studiju istatyma turi buti itraukti sie punktai, kurie ir turetu uztikrinti procesa, kurio laukiama is universitetu:

1) Universiteto Rektorius yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu aukstaji issilavinima, susirinkime. Studentu atstovams skirti 10 procentu balsu.
2) Universiteto Senatas yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu mokslo laipsni (pedagogini varda), susirinkime.

Siu punktu neitraukimas reiskia, kad nuo universiteto valdymo yra nusalinama akademine bendruomene, is ju atimama teise rinkti, kas yra antidemokratiska ir gal net antikonstituciska.
Jei eiliniam Lietuvos pilieciui yra suteikta teise rinkti gerokai aukstesnius igaliojimus turincius Seima, Prezidenta, Savivaldybiu tarybas, tai kokiu gi pagrindu akademine visuomene su aukstuoju issilavinimu ir net turintys mokslo laipsnius yra nusalinti nuo tiesioginiu Rektoriaus ir Senato rinkimo.
Praktiskai sios placiosios demokratijos panaikinimas is 1991 m vasario 12 priimto Mokslo ir Studiju Istatymo paliko beteisius akademines bendruomenes narius ir kas salygojo visu siu ivairiu reformu, padarytu su aukstuoju mokslu, krize. Dabartiniame projekte vaziuojama tais paciais begiais, vadinasi turesime ir ta pati apverktina rezultata.
Visiskai nepriimtina ir visai nesuprantama, kas ir del ko kazkokiems isoriniams tarybos nariams suteikia teises, kurios atimtos is akademines bendruomenes? Tai aiskiai ves i dar gilesne korupcija ir baudziavine tvarka universitetuose.
Negaledami dalyvauti rinkimuose, akademines bendruomenes nariai yra nusalinami nuo kurybiskumo ir itakos universtetui ir kazkokie, su universitetu nesusije asmenys prades spresti jo likima? Is kur tokiu nesamoniu prisigalvojo?
Ka jau visai suniekinate akademine bendruomene?

Toki suniekinima gali organizuoti, atsiprasau, bet mano nuomone tik samoningu tikslu turintys vagys ar kitaip nesaziningi, trokstantys prisisiurbti prie valstybes biudzeto per universitetu finansavima.
Akademine bendruomene geriausiai zino kas ko vertas, tai del to akademines bendruomenes ir labiausiai bijo nesaziningu keslu turitys asmenys.
Nepaprastai prasau ir reikalauju neniekinti akademines bendruomenes. Grazinkite jiems tiesiogine balsavimo teise universitetuose.

Visa tai, kai kam gali atrodyti, kad cia bus verdama "savose sultyse". Tai daug priklausys nuo akademines bendruomenes aktyvumo, galima kelti kandidatus i rektorius ne tik is savo universiteto, bet gal ir nusipelniusius Lietuvai zmones ar surastus kandidatus is uzsienio. Bet kol kas akademinei bendruomenei buvo ismustas teisinis pagrindas aktyvumui pasireiksti. Ji buvo beteise ir buvo norima is beteises bendruomenes kazka ispesti. Tai panasu, kad noreti is Sibiro tremtyje esanciu reikalauti atsakomybes del valdymo kokybes Svento Juozapo zemeje.

Man tai tenka stebeti visu taip vadinamu "reformu" grupiu vienininguma paliekant akademines universitetu bendruomenes beteisemis, be teises rinkti rektorius ir senatus. Ir asmeniskai as tas visas tokio pobudzio "reformu" grupes vertinu kaip nesaziningas ir stai kodel. Jei Jus neturetume teises veikti, tai ar tas jusu veikimas butu pagristas? Tam, kad veikti, reikia tureti teise veikti, kurios pazeisti neturi buti leista niekam. Kai samoningas zmogus turi teise veikti, tai jam atsiranda ir pareiga veikti.

Beje, daug kas klaidingai mano, kad socialiniai partneriai tarybose - tai verslininkai. Jų iš tiesų būtų vienas du, o kiti mokslo ir t.t. žmonės.

Aišku, kad visuomenės atstovai bus tarybose, tiksliau, tarybos iš jų ir sudarytos:)

Aukštosios mokyklos reforma

I Dalis
Dabartinės Aukštojo mokslo sistemos analizė

Šiuo metu mūsų valstybėje veikia globali švietimo sistema, kuri ruošia įvairių profesijų kompetentingus specialistus, kurie dirba ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje, tarp kita ko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienu žodžiu Vyriausybė už savo piliečių pinigus formuoja aukštojo mokslo sistemą (toliau AMS), kuri aprūpina net kitų valstybių privatų sektorių profesionalais iš Lietuvos. Tokios sistemos trukumai:
1. Valstybė valdo per Švietimo Ministeriją dideliu nekilnojamuoju turtu, už kurį reikia mokėti didelius pinigus (komunalinės paslaugos, buitiniai poreikiai, pastatų renovacija kiekvienais metais t.t.);
2. Vyriausybė formuoja dėstytojų “kariuomenę”, kad užtikrinti tokios didelės sistemos veikimą. Kai kiekis šiuo atveju tampa dėstytojų įvertinime pagrindiniu kriterijum, tai tada studijų kokybė, pedagoginio personalo motyvacija būna antraeilis dalykas. Taip pat biudžetinės išlaidos tokios dėstytojų “kariuomenės” atlyginimams yra milžiniškos ;
3. Dabartinei AMS reikia daug studentų, kad užtikrinti profesinį tęstinumą valstybiniame ir privačiame sektoriuje. Tokiu būdu studentų motyvacija yra įvertinama irgi paviršutiniškai, o priimto į aukštąją mokyklą studentinio kolektyvo bendra motyvacija būna tokia įvairi ir abstrakti, kad tai trukdo mokslo procesui, o reiškia kokybiniam profesiniam išsilavinimui.
4. Bendra tokios globalios sistemos studijų programa atspindi tik monopolinės rinkos profesinę paklausą, ji - primityvi, nelanksti ir todėl iškreipia bendrą rinkos poreikį profesijų srityje. Vienu žodžiu tokia studijų programa yra paviršutiniška, liguista;
5. Dabartinė švietimo sistema gali valdyti, koreguoti (pvz. studijų programą) tik Vyriausybė, Švietimo Ministerija. Kitaip tariant, jeigu verslui reikia atnaujinti savo profesinę strategiją, tada tai jis gali padaryti tik per Vyriausybę arba ŠM. Vienu žodžiu verslininkams reikia būti Seimo nariais, kad jie galėtų deramai atsakyti į tendencijas rinkoje, versle. Akivaizdu, jog užsienio investuotojams tokia schema nepriimtina, jie nori dirbti, o neužsiimti politiką.
Išvada: Dabartinė aukštojo mokslo sistema neužtikrina konkrečių valstybinių uždavinių realizavimą. Švietimo ministerija neplanuoja, neturi paklausos analizės profesijų srityje valstybiniame sektoriuje, neturi apskaičiavimų apie tai, kiek reikia kompetentingų specialistų valstybiniame sektoriuje. Taip pat visiškai neegzistuoja privataus ir valstybinio sektorių atskirimo aukštajame moksle. Savo ruožtu verslininkai neturi savo analizės dėl profesijų ir kompetentingų specialistų paklausos.
Gaunasi, privatus sektorius turi kurti savo aukštąsias mokyklas, kad racionaliai, efektyviai ir lanksčiai užtikrinti profesinį tęstinumą savo sferoje, o valstybė turi turėti savo aukštąsias mokyklas, kad užtikrinti savo poreikį.






Valstybinio ir privataus sektorių pasidalijimas aukštajame moksle
arba
Poreforminės santvarkos analizė

Kai valstybė turės tokias aukštąsias mokyklas, kurios užtikrins Jos poreikį profesijų srityje, lankstų, efektyvų profesinį tęstinumą, tada:
a) Žymiai sumažės valstybės valdomo nekilnojamo turto AMS, o tai žymiai sumažins išlaidas, šiuo atveju reikės mažiau mokėti už komunalines paslaugas, už renovaciją t.t.;
b) Bus žymiai mažiau dėstytojų, kas ne tik sumažins išlaidas, nes reikės mokėti atlyginimus mažesniam kiekiui specialistų, bet ir padidės konkurencija tarp dėstytojų, o tai turės įtaką ir į mokslo proceso kokybę;
c) Taip pat sumažėjus skaičiui priimamų abiturientų į aukštąsias mokyklas padidės objektyvį konkurenciją tarp jų, o motyvacija, pašaukimas jau taps lemiamu kriterijum;
d) Turint šviežią informaciją apie profesijų poreikį valstybiniame sektoriuje Vyriausybė, ŠV galės lanksčiai, efektyviai valdyti studijų programos formavimą arba kitus parametrus;
e) Tokia AMS lengvai valdoma;
f) Nauja AMS, palyginus su sena, reikalauja mažiau finansinių išlaidų, o tai suteiks galimybę žymiai padidinti dėstytojų atlyginimus.
g) Privačios aukštosios mokyklos mokės mokesčius į biudžetą, taip pat nuomos valstybinį turtą- universitetų tuščius pastatus, kas laibiau stiprins valstybines mokyklas.
Nagrinėjat situaciją po reformos privačiose aukštosiose mokyklose pažymėtina, kad:
1. Verslas kuriant savo aukštąsias mokyklas žinos kiek jam reikia kompetentingų specialistų, kokių profesijų, dėl ko studijų programų formavimas bus nukreiptas į plačią, įvairią verslo paklausą, o tai ne tik neiškreips rinkos, bet atvirkščiai- ji bus žymiai konkurencingesnė ;
2. Verslininkai bus suinteresuoti prie aukštųjų mokyklų kurti tyrimų laboratorijas, kuriose ne tik studentai galės praktiškai lavintis, bet kartu jos galėtų priimti verslininkų užsakymus dėl mokslinių tyrimų. Privatus sektorius labai jautriai reaguoja į mokslinius pasiekimus, laimėjimus, dėl kurių galima supaprastinti arba padaryti laibiau rentabilesniu verslą. Tad iškart su privačiomis aukštosiomis mokyklomis mūsų valstybėje atsiras tyrimų laboratorijos, kurios ypač vertina užsienio investuotojai;
3. Pastebėtina, kad naujoje AM sistemoje bus paprasta investuoti verslininkams iš užsienio į Lietuvą. Tokiu būdu kitos valstybės pilietis- investuotojas, bendradarbiaujant su mūsų
verslininkais, galės sukurti sau reikalingą verslo infrastruktūrą: įmonė, mokykla, tyrimo laboratorija;
4. Jeigu atsirastų pasaulinėje rinkoje tokios tendencijos, dėl kurių mūsų valstybėje būtų sunku plėtoti kai kurias verslo šakas (pvz. Ekranas, Alitos tekstilė), tai tada verslas galėtų lanksčiai, iš karto keisti savo funkciją (pasiūlą), pradedant nuo švietimo sistemos šitoje verslo srityje ir nelaukiant iki bankroto. Tai labai sustiprintų mūsų valstybės ekonomiką;
5. Įmonių, bendrovių vadovybė galės įvertinti diplomuotus specialistus ne nuo Darbo biržos, o jau nuo priėmimo komisijos, pavyzdžiui, į universitetą. Tokia tvarka panaikins chaosą kadrų strategijose, be to studentai jau universitete galės pasirinkti vietą, kurioje jie norėtų dirbti. Atsirastų sveika konkurencija tarp įvairių verslo grupių, o kartu profesinė konkurencija ir tarp studentu. Tai padarytų privatų sektorių aukštai motyvuotu, panaikintų nesusikalbėjimo grėsmę darbe arba net korupciją, o taip pat mūsų valstybės ekonomika išvengtų atsitiktinių krizių.

Cia arba ne viskas parasyta arba visiska nesamone. Neaisku, kur tie visuomenes atstovai bus: tarybose ar kur kitur.