SAM tvarka numato, kad gyventojai, persirgę COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimu, vakcinuojami viena „Comirnaty“, „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“), „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinos doze.
Tačiau, kaip žinia, dalis žmonių apie ligą sužinojo atlikę greitąjį koronaviruso antigeno testą arba net kitu būdu – padarius tyrimą iš nosies landų ar seilių.
Negana to, daliai gyventojų infekcija diagnozuota neatlikus jokio testo. Taip yra dėl to, kad šeimos gydytojai, ypač sergamumo COVID-19 piko metu, diagnozę galėjo skirti tiesiog esant panašiems simptomams kaip ir artimajam, kuriam liga oficialiai patvirtinta.
Dar viena visuomenės dalis – net neįtarę ligos ir dėl jos nesityrę, bet turintys antikūnų, kas akivaizdžiai liudija organizmą turėjus kontaktą su infekcija.
Įžvelgia sistemos spragą
Paklausta, ar visais šiais išvardytais atvejais žmones galima laikyti koronavirusu „sirgusius mažiau“ lyginant su tais, kuriems liga patvirtinta PGR būdu, VU Gyvybės mokslų centro imunologė profesorė Aurelija Žvirblienė sutiko, kad čia yra akivaizdžiai likusi spraga.
„Galima manyti, kad čia yra šiokia tokia spraga, ir belieka tikėtis, kad galbūt ji bus pataisyta, nes daliai žmonių tikrai toks poreikis atsiranda. Galėjo būti, kad žmogus nepasidarė PGR testo, persirgo, o vėliau pasitikrinęs antikūnus mato, kad tikrai jų turi. Tikrai yra tokių žmonių, kuriems persirgimas taip ir praėjo.
Net jei diagnozė ir kažkokiu kitu metodu patvirtinta esant akivaizdiems infekcijos simptomams, tai reiškia persirgimą. Taigi tie įsakymai, akivaizdu, ne visada būna tobuli“, – pastebėjo mokslininkė.
Siūlytų skiepytis tik viena doze
Pašnekovė pasakojo, kad būdama tokio žmogaus vietoje, kuris tikrai žino, kad persirgo, nukritus antikūnų kiekiui skiepytųsi viena vakcinos doze.
„Tai iš esmės atitinka numatytą tvarką ir mokslinių tyrimų duomenis. Nėra būtina bereikalingai žadinti imuninę sistemą. Kaip ne kartą minėjau, dviejų dozių naudojimas iki tol tikrai buvo perteklinis dalykas“, – konstatavo ji.
Imunologė kartu priminė, kad juo labiau ir yra ministro įsakymai, pagal kuriuos skiepytis nereikia tiek dar nepraėjus 150 d. po persirgimo, tiek ir tiems, kurie turi antikūnų. Tiesa, pasiskiepyti galima ir anksčiau, jei atlikus antikūnų testą jis yra neigiamas (tik tarp COVID-19 ligos diagnozės ir antikūnų tyrimo atlikimo turi praeiti ne mažiau 3 savaitės).
Vis dėlto, kaip pabrėžė A. Žvirblienė, visos problemos čia kyla kalbant apie vadinamuosius „žaliuosius pasus“ ir vietinį galimybių pasą. Kitaip tariant, viena skiepo doze pasiskiepijęs, bet oficialiai nelaikomas persirgusiu asmuo negali gauti šių dokumentų.
„Visgi, manau, svarbiau daryti tai, kas moksliškai pagrįsta ir reikalinga, o ne vien dėl kažkokio formalumo“, – pridūrė ji, tačiau sutiko, kad tokiu atveju žmogui pagal galimybes tenka pasverti, kaip elgtis.
SAM nemato kitos galimybės tik kaip pilna vakcinacija
Paklausta, kodėl visais kitais būdais, išskyrus PGR metodą, diagnozuota liga iš esmės „nesiskaito“ SAM tik lakoniškai paaiškina, kad „iš visų šiandien naudojamų diagnostikos priemonių COVID-19 ligai nustatyti PGR tyrimo patikimumas yra didžiausias, todėl vakcinacijos išimtys taikomos tik patvirtinus ligą PGR tyrimu.“
Tuo metu visiems kitiems, kurie ligos patvirtinimą gavo bet kokiu kito tyrimo būdu (jau nekalbant apie antikūnų turėjimą) reikia rinktis pilną vakcinacijos schemą.
Be kita ko, primenama, kad gavus teigiamą greitojo antigeno ar kito tyrimo teigiamą rezultatą SAM leidžia pakartotinai atlikti PGR metodu.
„Gavus teigiamą greitojo antigeno testo rezultatą, bus sudaryta galimybė ne vėliau kaip per 48 val. nuo ėminio paėmimo pakartotinai atlikti PGR tyrimą dėl COVID-19 ligos patvirtinimo. Tokia galimybė iki šiol buvo sudaryta profilaktiškai besitiriantiems asmenims. Nuo šiol diagnozę patvirtinti PGR tyrimu kviečiami visi, gavę teigiamą greitojo antigeno testo rezultatą“, – birželio pradžioje pranešė ministerija.
Svarbi bendra imunizacija
Nors apgailestaujama, kad iki liepos 6 d. nepavyko pasiekti prezidento iškelto tikslo ir paskiepyti 70 proc. visuomenės, A. Žvirblienė sutiko, kad kalbant apie visuomenės imunitetą svarbūs visi jos „elementai“ – tiek persirgę, tiek ir oficialiai nesirgę, bet turintys antikūnų.
Kaip nurodo Statistikos departamentas, bendrai imunizuota, preliminariais duomenimis, šiuo metu yra arti 50 proc. visuomenės.
„Taip, visi jie turėtų būti įtraukiami. Manau, kad analitikai tikrai vertina šį procentą, bet viešojoje erdvėje vakcinacijos lygis akcentuojamas tam, kad jis galėtų būti didesnis. Nes tikrai yra dalis žmonių, kurie nepersirgo ir nesiskiepija, tai juos reikėtų paskatinti, kad iki rudens pasiskiepytų“, – sakė ji.
