Lietuvos bitininkų sąjungos vadovas Algirdas Skirkevičius sako, kad Lietuvos bitininkų situacija yra sudėtinga, įvežtinio medaus yra daug, jis pigus, bitininkai nebegali konkuruoti.
„Mes turime pakankamai savo medaus. Kokybė įvežamo medaus nėra iki galo aiški, kiekvienos konkrečios partijos įvežamo medaus kokybės niekas nežino. Visą į Lietuvą atkeliaujantį medų patikrinti nėra realu, jis čia atkeliauja įvairiais būdais. Atkeliauja ir per ES šalis ir per kitus. Tarkime medus iš Kinijos atkeliauja per Ukrainą, Lenkiją“, – sakė bitininkų draugijos vadovas.
Anot jo, mes vežame savo medų į Europos Sąjungos (ES) šalis, parduodame Lietuvoje. Bet net ES yra problemų, nes Europos rinka yra užpildyta medumi iš trečiųjų šalių. Ten taip pat jau susikūrė medaus perteklius.
„Yra gandų apie atvežtinio ir vietinio medaus maišymą, bet niekas to tvirtai nenustatė, nėra tai patvirtinančių dokumentų, todėl kalbėti apie tai būtų per drąsu. Kalba daug ką, bet formalaus patvirtinimo nėra“, – tikino A. Skirkevičius.
Įvežtinis medus atneša nemenką žalą lietuviškam bitininkystės ūkiui. „Tai, sena problema, bet pastaraisiais metais Lietuvoje medaus derliai padidėjo, todėl problema dar labiau paaštrėjo. O ir Lietuvoje pamažu daugėja bitininkų, todėl susidaro itin sudėtinga situacija“, – svarstė bitininkų draugijos vadovas.
Jis patikino, kad ieškodami būdų, kaip išeiti iš šios sudėtingos situacijos, šalies bitininkai buriasi ir jau įvedė naują lietuviško medaus žymėjimą.
„Mes jau žymime, procesas prasidėjo. Žymime, kad tai lietuviškas medus ir jis yra patikrintas pagal tas taisykles, kurios yra paskelbtos Lietuvos bitininkų sąjungos tinklapyje. Tiesa, ženklintas dar ne visas lietuviškas medus, tik tas, kuris yra patikrintas“, – tikino A. Skirkevičius.
Akmenės rajono bitininkų draugijos vadovas Rimantas Munius sakė, kad pastebi iš užsienio plūstantį medų.
„Pastebime, greičiausiai taip ir yra, informacija ne iš piršto laužta. Medaus kaina krenta, daugėja medaus, o ir bitininkų padaugėjo. Visgi manau įvežtinis medus daugiausiai įtakos daro“, – svarstė R. Munius.
Jis patikino, kad šie metai bitininkams prasidėjo visai neblogai, buvo daug pavasarinio medaus, bet vasara viskas nudžiuvo, todėl, matyt, lietuviškos medaus daug nebus.
Anykščių bitininkų draugijos vadovas Albertas Žarskus kalbėjo, kad iš Ukrainos plūsta ne tik ukrainietiškas, bet ir kiniškas medus.
„Tai ne gandai, tai faktai. Per Ukrainą čia atvežamas kiniškas medus, jis apiforminamas, kaip ukrainietiškas. O tada jau sunku pasakyti, kuris kiniškas, o kuris – ukrainietiškas. Iš Ukrainos veža neribotais kiekiais. Tai muša kainą, kinų medus yra pigus, bet kažkoks neaiškus, savikaina maža, kaip jie tą medų gamina niekas nežino. Lietuviškas medus – aukštos kokybės“, – sakė bitininkas, patikinęs, kad prekybininkai gali maišyti medų.
Dabar medų, pasak jo, reikia pirkti tik iš pažįstamų bitininkų. „Plūsti svetimas medus pradėjo pernai, o šiemet jo irgi labai daugėja“, – aiškino A. Žarskus.
Svetainės bitininkas.lt įkūrėjas ir bitininkas Tautvydas Bloznelis aiškino, kad medus plūsta ne tik į Lietuvą, bet ir į visą ES. „Paskutiniais metais pagrindinis srautas – iš Ukrainos. Jis pigus, bet kokybiškas. Tas medus, kur Lietuvoje yra pardavinėjamas dideliais kiekiais ir supirkinėjamas tai ukrainietiško medaus kokybė net lenkia šio medaus kokybę. Žinoma, mažųjų bitynų medus kokybiškesnis“, – tikino T. Bloznelis.
Ukrainietiškas medus yra pigesnis net už kinišką, jo perka žmonės ir didesnės įmonės. „Mums eksportuoti sunkiau, nes pas mus didelės kainos. Taigi, gaunasi perteklius, kainų kritimas ir krizė. Lietuvoje didelių įmonių, kurie perka medų, nėra. Anksčiau pirkdavo duonos įmonės daugiau, bet dabar sumažėjo“, – sakė bitininkas.
Jis patvirtino, kad situacija tarp Lietuvos bitininkų – įtempta.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai sako, kad išties daugiausiai medaus į Lietuvą pakliūva iš Ukrainos. Tai būna ne tik ukrainietiškas, bet ir kiniškas medus. 2017 metais įvežtos 1437 tonos medaus, 2018 – 1322 tonos, o 2019 pirmąjį ketvirtį – 607 tonos medaus. Tiesa, daug medaus iš Lietuvos yra iš išgabenama, todėl VMVT atstovai spėja, kad didesnioji dalis įvežtinio medaus visgi Lietuvoje nelieka, o iškeliauja į kitas ES šalis, Lietuva tampa medaus tranzito šalimi.
Pasak, VMVT atstovų, medaus partijos yra tikrinamos (tiesa ne visos), medus atitinka ES reikalavimus, bet šie, deja, nėra aukšti, yra gana liberalūs, todėl ir atvežtinis medus, ypatingai iš Kinijos, nėra aukštos kokybės. Kaip Kinijoje gaminamas medus niekas nežino, nes ES atstovai nereikalauja patikros gamyklose ar bitynuose, o štai kinai, jei norima ką nors eksportuoti į Kiniją – kelia aukštus reikalavimus.
