Portalui tv3.lt moteris pasakojo kartu su draugais užsukusi papietauti į vieną iš Šventosios kavinių. Pastarosios nerekomenduotų niekam.
„Ten valgyti nepatarčiau niekam. Su draugų kompaniją pietavome Šventojoje esančioje ukrainietiškoje virtuvėje. Trūksta žodžių apsakyti patiektam maistui ir jo kokybei.
Kijevo kotletai tai vien paniruotė, šniceliai – ne mėsos skonio, vaikiški koldūnai – vien beskonė tešla. Garnyras visai be užpilo, vien sausas kopūstas, sausos morkos, parūgę pomidorai ir pavytę agurkai.
Po pusvalandžio visi pasijutome negerai.Taip, kad geriau praeikite pro šalį šią kavinę. Tiesa, dar sąskaitas skaičiuoja į didžiąją pusę. Pasakius padavėjui apie tai, nei prašau, nei atsiprašau už klaidą“, – pasakojo moteris.
Skundų dėl maitinimo įstaigų teikiamų paslaugų sulaukia LR Konkurencijos taryba. Jos atstovai pareiškėjams rekomenduoja kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Skundėsi šiukšlėmis, musėmis ir nešvara
Pastarosios atstovai sako, jog vasarą nusiskundimų maitinimo įstaigomis pajūryje netrūko. Žmonės skundėsi dėl higienos sąlygų, virškinimo sistemos negalavimais.
„Per 2018-06-01 – 2018-08-28 laikotarpį užregistruotas ir ištirtas 61 vartotojo skundas dėl Klaipėdos apskrityje veiklą vykdančių viešojo maitinimo įmonių, 14 iš jų buvo pagrįsti.
Pagrįstai vartotojai skundėsi dėl įtartinai atrodančių patiekalų (surūgusi kebabo mėsa, pajuodę kopūstų lapai, „nevalgomas“ čeburekas); higienos sąlygų (kavinėje pilna musių, mėtosi šiukšlės, nėra šalto ir šilto tekančio vandens, patalpos, įranga, indai nešvarūs, pilna musių, darbuotoja rūko); pajutę virškinimo sistemos negalavimus ar apsinuodiję maistu”, – tv3.lt pasakojo Vita Šturmienė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė.
Nusiskundimą maitinimo įstaiga vartotojai gali užregistruoti nemokama telefono linija 8 800 404 03 arba internetinėje svetainėje http://www.vmvt.lt skiltyje „Praneškite mums“ užpildydami elektroninę pranešimo formą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai sako, jog skundo tyrimas pradedamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo užregistravimo, o skundo tyrimui numatytas maksimalus terminas – 20 darbo dienų.
„Nagrinėjimo terminas priklauso nuo kiekvieno skundo turinio. Pavyzdžiui, tyrimas užtrunka ilgiau, jei reikalingi produktų laboratoriniai tyrimai arba, aiškinantis nesaugių maisto produktų tiekėjus/gamintojus ir pan..
Tyrimo apimtis išplečiama, į jį įtraukiamos kitos teritorinės VMVT. Jei skunde pranešama apie apsinuodijimo maistu atvejus, kuomet į medikus kreipiasi 2 ir daugiau asmenų, bendradarbiauja ir tyrimą vykdo kelios institucijos.
Jeigu skundas ne anoniminis, vartotojas informuojamas apie skundo tyrimo (patikrinimo) rezultatus jo nurodytais kontaktais”, – sakė V. Šturmienė.
Kada galima nemokėti už patiekalą?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Tad verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
„Tuo atveju, jei vartotojas turi turtinį reikalavimą paslaugos teikėjui (pavyzdžiui, grąžinti sumokėtus pinigus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, vartotojas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į paslaugos teikėją vartotojui nėra pateikiamas atsakymas, arba paslaugos teikėjo atsakymas vartotojo netenkina, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl ginčo nagrinėjimo vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo alternatyvia (ne teismo) ginčų nagrinėjimo tvarka.
Gavusi vartotojo prašymą, Tarnyba pirmiausia kreipiasi į pardavėją/paslaugos teikėją ir siūlo kilusį ginčą spręsti taikiai, o nesutinkant, per Tarnybos nustatytą terminą pateikti motyvuotus paaiškinimus, pagrįstus dokumentais.
Tuo atveju, jeigu skundžiamasi dėl maisto produktų ar maisto tiekimo paslaugų, Tarnyba kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydama pateikti išvadą.
Atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus, įrodymus bei patikrinimo akto išvadą, priimamas Tarnybos sprendimas tenkinti vartotojo reikalavimą, iš dalies tenkinti vartotojo reikalavimą ar atmeti vartotojo prašymą.
Sprendimas yra privalomas vykdyti ginčo šalims, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.
Informuojame, kad 2018 m. I pusmečio duomenimis Tarnyba sulaukė 6 vartotojų prašymų dėl restoranų ir barų teikiamų paslaugų”, – tv3.lt teigė Giedrė Nenartavičiūtė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja.