„Kas yra kartelis, žino tik Konkurencijos taryba“, - neabejoja bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius, kalbėdamas apie šios institucijos atliktą tyrimą. Jis esą leidžia įtarti susitarimu didinti produkcijos kainas stambiausias Lietuvos pieno perdirbimo bendroves „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“ ir „Marijampolės pieno konservai“.
Bauda už kartelinį susitarimą sudaro iki 10 procentų nuo metinės apyvartos. Mūsų miesto įmonė, jeigu jos kaltė būtų įrodyta, turėtų sumokėti apie 25 milijonus litų.
R.Karpavičiaus įsitikinimu, jokių susitarimų negali būti vien dėl to, kad stambiosios įmonės tarpusavyje labai konkuruoja supirkdamos žaliavą. Beje, marijampoliečiai tai gali matyti plika akimi. Pienoviežiai su užrašais “Rokiškio sūris”, “Žemaitijos pienas” nuolat zuja Marijampolės apylinkių keliais. Kaip ir “Pieno konservų” supirkėjai Aukštaitijoje bei Žemaitijoje. Tai “Miesto laikraščiui” patvirtino bendrovės valdybos pirmininkas.
„Mes per dieną perdirbame 500 tonų žaliavos - maždaug tiek pat, kiek „Žemaitijos pienas“, nedaug atsiliekame nuo „Rokiškio sūrio“, suvartojančio 800 – 900 tonų. O juk prieš keletą metų marijampoliečiai supirkdavo pieno net dešimt penkiolika kartų mažiau.
Pieno supirkimo kainos dabar didelės tik dėl to, kad rinkoje yra mūsų įmonė“, - kalba R.Karpavičius, kurio atstovaujami akcininkai daugiau kaip prieš šešerius metus įsigijo bankrutuojančią Marijampolės pieno perdirbimo įmonę ir ėmė mokėti daugiau už aukštos kokybės žaliavą.
Jo įsitikinimu, marijampoliečiams nutraukus pieno supirkimą, vėl viskas stotų į savo vietas – žemdirbiai gautų iš perdirbėjų po 75 centus už litrą pieno ir „bučiuotų“ kainas nustatančių įmonių durų rankenas. Tuo tarpu dabar ūkininkams, bendrovėms mokama po 1, 05 lito, kai litro pieno rentabilumas yra 65 centai. Tačiau žemdirbiams ir to negana – jie jungiasi tam, kad galėtų kištis į gamybą.
R.Karpavičius sako dėl to jų nekaltinąs, nes pieno perdirbėjai su tiekėjais nemažai metų elgėsi nekorektiškai. Tuo tarpu pieno produktų kainų kilimą parduotuvėse jis aiškina situacija pasaulio pieno rinkoje. „Ten pabrangsta žaliava, pabrangsta ir produktai. Pienas atpinga, krinta ir jo gaminių kainos“, - būtent tuo, o ne Lietuvos pieno perdirbimo įmonių geranoriškumu, produkcijos kainų sumažėjimą aiškina bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kainų lygybę įtakoja didieji prekybos tinklai: „Su jais nepasiderėsi - arba sutinki su jų kainomis ir patenki į parduotuves, arba nesutinki ir nepatenki.“
Valdybos pirmininko nuomone, šiais metais pieno produktų kainos nedidės, nebent Australijoje kils sausra – tada pabrangimas neišvengiamas visame pasaulyje, nes perdirbėjai pajus pieno trūkumą. Dabar to nėra, todėl, pavyzdžiui, grietinė, dar neseniai parduotuvėse kainavusi 4,40 Lt, atpigo beveik trečdaliu.
„Kainas mūsų įmonė gali kelti kiek nori - konkurencijos taryba jų nereguliuoja, tai ne jos reikalas. O dėl tarimosi su kitomis įmonėmis... Konkurenciją žaliavos supirkimo rinkoje jau minėjau. Be to, Lietuvos parduotuvėse tarp pieno produktų mūsų įmonės gaminiai sudaro tik tris procentus, o sūris „Liliputas“, gaminamas rankomis ir be cheminių priedų, kaip ir pieno konservai, konkurentų neturi.
Tad dėl ko ir su kuo tartis? – kalba R.Karpavičius. - Jeigu kažkoks susitarimas dėl didesnės kainos ir būtų sudarytas, Lietuvos gyventojai jau kitą dieną galėtų pirkti pigesnę produkciją, atvežtą iš Lenkijos. Šios šalies sandėliai tiesiog lūžta nuo tokių gaminių. Ten stambesnės, tikriausiai geriau valdomos įmonės, taikomos šiuolaikiškesnės technologijos“.
Jurgis MAČYS
