Vienas renginio organizatorių Vytautas Bartulis sako, kad visi dalyviai privalo susipažinti su žygio taisyklėmis ir žinoti savo sveikatos būklę.
„Registruodamasis dalyvis patvirtina, kad supranta, jog dalyvavimas žygyje yra susijęs su dideliu žmogaus fizinių galimybių išbandymu. Čia ypač kalba apie ilgesnius maršrutus. Ir taip pat patvirtina, kad yra pasitvirtinę sveikatą ir žino jos būklę“, - LRT radijui sakė V.Bartulis.
„Visuose maršrutuose - ar tai būtų ilgesni, ar trumpesni, kas kelis kilometrus yra pagalbos stotelė, kur dalyviai gali kiek tiktai nori pailsėti, jie gali gauti maistą, vandenį, gali būtiniausias medicinines priemones gauti, sušilti, jeigu yra šalta. Ir taip pat gali nutraukti žygį, ir mes įsipareigojame negalinčius eiti toliau dalyvius parvežti atgal į startą“, - pasakojo jis.
Sportinio ėjimo treneris Kastytis Pavilionis mano, kad pramoginiai renginiai turėtų būti atkirti nuo sportininkams skirtų renginių, kuriuose reikalingas stipresnis pasirengimas. Jo teigimu, didelių atstumų ėjimui reikia ruoštis iš anksto.
„15-25 kilometrams turi bent jau kelis mėnesius įveikti mažesnius atstumus (...). Norint eiti 25 kilometrus kilometrus turi pusę metų bent jau porą kartų į savaitę daryti pratybas“, - aiškino treneris.
