Savaitės viduryje visoje Lietuvoje per gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą kaukė sirenos, tačiau daugelis sostinės gyventojų jų neišgirdo. Čia situacija esą blogiausia – iš 69 Vilniuje esančių sirenų aštuonios nesuveikė. Jas prižiūrintys asmenys kaltina blogas oro sąlygas, naujų kvartalų plėtimąsi, namų statybas ir jų renovacijas.
Situacija miestuose skirtinga
Kaip pasakojo VšĮ „Teleradijo kompanijos HANSA“, įmonės, prižiūrinčios perspėjimo sirenas Vilniuje ir kituose šalies miestuose, vadovas Jonas Varnas, Vilniuje sirenos nesuveikė Antakalnio, Just
iniškių rajonuose ir miesto centre. „Centre nesuveikė, nes Užsienio reikalų ministerijoje turėjo būti atlikti sirenos perkėlimo darbai, tačiau tas nepadaryta“, – sakė J. Varnas.
Pasak jo, iš visų šios įmonės prižiūrimų miestų Vilniuje situacija yra blogiausia. Daug geresnė padėtis Zarasuose – čia nesuveikė tik viena sirena. Panevėžyje, Ukmergėje, Trakuose, Šalčininkuose perspėjimo sirenos trečiadienį veikė 100 proc.
Kaune iš 88 sirenų nesuveikė dvi centralizuotos (galimos paleisti iš tam tikrų valdymo punktų) sirenos. Elena Šiukštienė iš Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patikino, kad pirminiais duomenimis Klaipėdoje iš 60 sirenų nesuveikė viena dėl elektros gedimo.
Pavojaus varpais neskambina
Anot J. Varno, sirenos galėjo nesuveikti dėl prastų oro sąlygų, kurios apgadino elektros linijas. Gyvenamųjų namų ar pramoninių pastatų remonto darbai, renovacijos taip pat „kaltos“ dėl sirenų neveikimo. „Vyksta pertvarkymai, kartais statybininkai nutraukia. Mes dažniausiai pastebime, bet galime ir nepastebėti“, – interneto portalui lrt.lt kalbėjo J. Varnas.
Dar viena priežastis, dėl kurios sirenos nebuvo girdimos tam tikrose sostinės vietose – plečiasi gyvenamieji rajonai ar kuriasi nauji, kuriuose dar nesuprojektuotos sirenos. „Tie gyventojai lieka be perspėjimo“, – įspėjo pašnekovas. Šiuo metu tai būdingiausia Pašilaičių ir Pilaitės rajonams.
Jis ramino, kad didelės tragedijos dėl neveikiančių sirenų sostinėje nėra – viena sirena turi uždengti tam tikrą procentą kitos girdimumo zonos. „Dėl to, jeigu kažkurioje vietoje ir nėra vienos sirenos, dvi šalia esančios ją turėtų perdengti“, – paaiškino pašnekovas.
Išgirdęs apie esamą padėti Vilniuje, Albertas Ziminskas, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas, patikino, kad tokios problemos laikinojoje sostinėje nėra. „Pas mus dar nėra tokio rajono, kuriame visiškai nebūtų girdimos sirenos. Aišku, likviduojasi įmonės ar telefonai, bet kad būtų neperspėjama – kaip ir nėra“ , – užtikrino A. Ziminskas.
Sirenos kaina – nuo 10 tūkst. Lt
Kaip aiškino J. Varnas, nors sirenų valdymas yra patikimas, atnaujintas ir valdomas nebe sovietine, o kompiuterine sistema, problema yra pačios sirenos, naudojančios elektros energiją. „Nėra elektros – nėra ir sirenos. Tai apie ką šneka, kokį pavojų gali skelbti?“ – teiravosi pašnekovas.
Jis pabrėžė apskritai seniai matęs pardavinėjamas elektros sirenas. Dabar esą pardavinėjamos elektroninio tipo, kurios ne tik kaukia, bet ir gali perduoti techninį pranešimą gyventojams, esantiems mieste ar kurioje kitoje vietoje. Tokio tipo sirena, tiesa, tik viena visame mieste, yra sumontuota prie Vilniaus miesto savivaldybės.
Anot J. Varno, viskas atsiremia į pinigus, mat jų įmonė yra tik problemų sprendimo siūlytojai, o viską sprendžia savivaldybė. „Ji šiam dalykui neturi pinigų ir dėl to niekas nevyksta. Turėtų prisidėti pramonės įmonės, pavojingi objektai, kurie yra atitinkamoje teritorijoje. Mano supratimu, jos turėtų prisidėti prie sistemos įdiegimo ir palaikymo, bet dabar taip nėra“, – mano pašnekovas.
Kaina priklauso nuo sirenos galingumo
Naujo tipo sirenos kaina priklauso nuo to, kurioje vietoje yra sirena, kiek teritorijos ji turi padengti, koks yra miesto triukšmas, užstatymas aukštutiniais pastatais ir pan. „Projektavimo metu išaiškėja, kiek reikės sumokėti už sireną. Nuo dešimt iki kelių šimtų tūkstančių litų gali kainuoti. Galima iškelti labai aukštai vieną sireną visam miestui – galimybės praktiškai neribojamos. Jeigu sovietinės buvo vieno tipo – 4 kilovatai ir sveriančios 80 kg, tai dabar sirenų didžiulis pasirinkimas“, – sakė J. Varnas.
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Danielius Bučinskas tikino, kad metams sostinėje perspėjimo sirenų išlaikymui atseikėjama daugiau kaip 94 tūkst. Lt. Pasiteiravus, ar planuojama perspėjimo sirenas diegti ir naujo tipo rajonuose, J. Varnas teigė, kad šį dalyką sprendžia ir konkursus naujoms sirenoms įsigyti skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Paprastai elektros sirenos įjungiamos du kartus per metus, atliekant gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą. Tačiau tylos režimu sirenos yra tikrinamos kiekvieną mėnesį, vykdoma kasdienė jų apžiūra.
Kitas sirenų bandymas, kurį turėtų girdėti gyventojai, bus girdimas spalio mėn. Sirenos paprastai kaukia tris minutes, nustojus joms kaukti, 11 val. 55 min., per Lietuvos radijo arba vietines radijo programas gyventojams skelbiama aktuali informacija. Elektros sirenos įjungiamos kilus grėsmei ar įvykus nelaimei šalies ar savivaldybės mastu.
Vytenis RADŽIŪNAS