SAM neseniai paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 d. pasiskiepyti galės vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys, taip pat – sergantieji lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus, jeigu jų sveikatos būklė didina sunkaus susirgimo tikimybę. Todėl būtina sąlyga norint pasiskiepyti ketvirtuoju skiepu – šeimos gydytojo konsultacija.
Būtinas vizitas pas šeimos gydytoją
VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė pabrėžė, kad dabar tikrai nereikia galvoti apie visuotinę vakcinaciją visiems, vos sulaukusiems 60 metų.
„Lietuvoje yra tokia rekomendacija, kad būtinai reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Kitaip sakant, jei 60 metų asmuo sugalvos pasiskiepyti ketvirtąja doze, nelabai galės tą padaryti pats nusprendęs – gydytojas būtinai turi įvertinti, ar yra kažkokios ligos, dėl kurių didėja COVID-19 rizika.
Taigi tai yra tik galimybė, nes Europos institucijos taip rekomendavo, ir būtų keista, jei Lietuva elgtųsi priešingai. Jokios primygtinės rekomendacijos dabar nėra, nes virusas šiuo metu nėra labai pavojingas. Tad apie kažkokį masiškesnį skiepijimą būtų galima kalbėti ir planuoti nebent artėjant rudeniui. Juo labiau kad gali atklysti ir kitos viruso atmainos, kurios gali būti pavojingesnės“, – portalui tv3.lt komentavo specialistė.
Ji priminė, kad šie sprendimai priimti vadovaujantis Europos vaistų agentūros ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro rekomendacijomis.
„Jos Lietuvoje apsvarstomos darbo grupėje ir paprastai būna sprendimas, kad jomis reikia vadovautis, nebent būtų labai svarios priežastys, kodėl to nereikėtų daryti. Taigi matysime, kokios tos rekomendacijos bus atėjus rudeniui“, – aiškino A. Žvirblienė.
Persirgimas – kaip natūralus skiepas
Imunologė priminė, kad prieš skiepijantis ketvirtąja doze ypač gerai reikėtų pasvarstyti tiems, kurie jau yra persirgę omikronu, mat taip organizmas kaip ir jau gavo natūralų skiepą.
„Jei žmonės yra persirgęs per omikrono bangą sausio–kovo mėnesiais, tai tikrai ta ketvirta dozė nėra tikslinga. Nes žmogus jau yra natūraliai persirgęs ir turėtų pagalvoti prieš eidamas revakcinuotis. Minimose Europos institucijų rekomendacijose apie persirgimą apskritai nekalbama, kas šiaip yra keista – tarsi yra ignoruojama, kad persirgimas sustipriną imunitetą, kuris yra po vakcinacijos. Ir tokiu atveju ypatingo tikslo ketvirtai dozei kaip ir nėra“, – aiškino ji.
Paklausta, ar prasminga prieš apsisprendžiant dėl antro sustiprinamojo skiepo pasidaryti antikūnų tyrimą, nukreiptą prieš N baltymą, kuris parodytų, kad žmogus yra persirgęs COVID-19, imunologė teigė, kad tai – visiškai individualus žmogaus sprendimas.
„Kol kas nėra to jokiose oficialiose rekomendacijose. Žmonės, kurie domisi tais antikūnais, gali tą darytis. Jei pasidarius tą serologinį tyrimą, kai nustatomi anti-N IgG klasės antikūnai prieš SARS-CoV-2, jis yra teigiamas, tai patvirtina, kad žmogus yra persirgęs“, – sakė A. Žvirblienė.
Per dažna revakcinacija – ne į naudą?
Pašnekovė priminė, kad perdėtas entuziazmas dėl revakcinacijos irgi nėra sveikintinas.
„Mes jau seniai kalbame apie tai ir kartais yra perdėtas entuziazmas, kad būtinai reikia vakcinuotis. Kai kurie gal įsivaizduoja, kad gerai kas tris keturis mėnesius skiepytis. Tačiau tos pačios Europos vaistų agentūros atstovas Marco Cavaleri buvo pastebėjęs, kad nėra gerai per dažnas pakartotinis skiepijimas, nes tai savotiškai užblokuoja imunitetą.
Jei imuninė sistema per daug aktyvinama, įsijungia grįžtamojo ryšio mechanizmai, kurie stabdo imuninį atsaką. Ir tai tikrai nėra gerai, mokslininkai apie tai seniai kalba. Todėl ir labai svarbu, kad persirgimas nebūtų ignoruojamas, nes jis irgi suaktyvina imuninę sistemą kaip skiepas“, – aiškino A. Žvirblienė.
Suskubti turėtų anksčiausiai pasiskiepiję
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europoje Vytenis Povilas Andriukaitis savo ruožtu pabrėžė, kad rekomendaciją dėl vyresnių nei 60 m. skiepijimo pateikė ir PSO.
„Ji yra teisinga, nes vis tik šis virusas ir ši atmaina pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms. Kadangi vyresnio amžiaus žmonės buvo skiepyti anksčiau, susidarė ilgesnis laiko tarpas, kai imuninis atsakas silpnėja. O virusas atakuoja šio amžiaus žmones daug agresyviau, jie ilgiau serga ir, žinoma, mirčių skaičius šioje grupėje pats didžiausias. Tai ši rekomendacija visiškai pagrįsta epidemiologiniais, klinikiniais duomenimis ir visiškai akivaizdu, kad toks kvietimas ketvirtam pasiskiepijimui yra moksliškai pagrįstas“, – kalbėjo jis „Žinių radijui“.
Paklaustas, kaip reaguoja į kitų specialistų pastebėjimus, kad skubėti skiepytis nereikėtų, mat per dažna vakcinacija gali sukelti imuninį išsekimą, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu skiepytis raginama tam tikra konkreti žmonių grupė.
„Bendra taisyklė yra, kad jei pasiskiepijai, priklausomai nuo to, kada pasiskiepijai, yra tam tikras laiko tarpas, kai neverta skubėti, nes po paskiepijimo imuninio atsako lygis yra aukštas. Ir tuo atveju, jei imuninio atsako lygis yra aukštas, vėl papildomai skiepijantis galima pertempto imuninę sistemą. Tai čia logika yra visiškai pagrįsta.
Bet čia reikia atkreipti dėmesį, ką ir Dulkys minėjo, kad reikia paskatinti skiepytis asmenis, kurie [skiepijosi] patys pirmieji, anksčiausiai ir kurių imuninio atsako lygis yra jau žemas, atvėsęs“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
SAM ruošiasi valdyti kaip sezoninę ligą
A. Žvirblienė priminė, kad dabar, vasarą, žmonės intensyviai keliauja, nesant apribojimų atmainos lengvai įsivežamos, todėl nereikia stebėtis, kad atvejų skaičiai auga.
„Jei būtų šaltasis sezonas ir būtume uždarose patalpose, būtų dar didesnis plitimas. Bet nėra ko kito tikėtis, kad taip žmonėms bendraujant ir keliaujant nebūtų viruso. Tiesa, ligoninės dar taip nesipildo, tai gera žinia“, – pastebėjo imunologė.
Savo ruožtu SAM patikina, kad rekomendacijos dėl kaukių dėvėjimo, atstumų laikymosi niekur nebuvo nedingusios. Tuo metu kažkokių naujų ribojimų imtis neketina ir į infekciją ir jos valdymą daugiau pasirengę reaguoti sezoninės ligos principu – atsižvelgiant į sergamumo mastą skelbti karantinus atitinkamose savivaldybėse ar įstaigose.
Kai kam susidūrimas vis dar fatališkas
Visgi V. P. Andriukaitis priminė, kad COVID-19 ligos kol kas neišeina laikyti endemine, daug nerimo kelia ne tik stebimas naujas atvejų augimas, bet ir dar toli gražu ne iki galo ištyrinėtas pokovidinis sindromas.
„Nežinau, kokiame kontekste naudojamas žodis „sezoninė liga“, bet akivaizdu, kad kovido protrūkiai įvyksta ir vasarą. Tai kokia logika, kokio sezono metu galimas dažnesnis susidūrimas su šia liga, kol kas labai sudėtinga pasakyti. Pasauliniu mastu vaizdas yra neišpasakytai margas, todėl PSO perspėja, kad dar kol kas nereikėtų kalbėti apie endemijas, sezoniškumus, nes to modeliavimas yra sunkus ir sudėtinga kažką pasakyti. Šiuo metu užkrato skaičiai visame Europos regione didėja, tai yra akivaizdu, tai kaip suprasime tą sezoną?
Kita vertus, ką reikia turėti omenyje, tai nėra paprasta liga, nes nuo jos mirštama. Ir tą turime suprasti. Ir tas žmogus, kuris patenka į rizikos grupę, turi dar labiau suvokti, kad jam tai gali būti susidūrimas, kuris pasibaigs fatališkai. Ir negali būti tokio atsainaus požiūrio, nes mirčių skaičiai turi įtikinti, kad požiūris turi būti rimtas“, – pažymėjo jis.
Pasak V. P. Andriukaičio, atskiro dėmesio reikalauja ir ilgasis kovidas arba postkovidinis sindromas, mat ir šiuo metu persirgę žmonės porą mėnesių jaučia įvairius varginančius simptomus.
„Ir labai sunku pasakyti, kokios gali būti kvėpavimo takų komplikacijos. Dar per trumpas laikas praėjo, kad visiškai galėtume įvertinti, kaip tai paveikia žmogaus būklę ilgesniu laikotarpiu. Todėl požiūris turi būti labai rimtas ir atsakingas“, – konstatavo jis.
Kaip vyks skiepijimas ketvirta doze?
Portalas tv3.lt primena, kad ketvirtąja COVID-19 skiepo doze nuo gegužės 30 d. jau galėjo pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantys pilnamečiai arba tie asmenys, kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat tie, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais.
Be to, kiek anksčiau buvo nuspręsta nuo rugpjūčio 1 d. sudaryti galimybę antrąja sustiprinančiąja doze pasiskiepyti 80 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms.
Antrajai sustiprinamai dozei tinka tik RNR tipo vakcinos – „Comirnaty“ ir „Spikevax“. Pastarosios yra skiriamas susilpninta dozė. Pasiskiepyti ketvirtu skiepu galima praėjus ne mažiau 6 mėnesiams nuo paskutinės vakcinacijos. Susilpninto imuniteto asmenys tą gali padaryti ir praėjus 90 dienų.
Visiems kitiems 60 metų amžiaus ir vyresniems asmenims pasiskiepyti antrąją sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze rekomenduotina rudenį kartu su gripo ir pneumokokinės infekcijos vakcina. Apie tai detalios rekomendacijos bus paskelbtos artėjant rudens sezonui.
Vis dar nepasiskiepijusiems šalies gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti pagal pirminę schemą ir sustiprinančiąja doze (nuo 5 metų amžiaus – pagal pirminę schemą, vaikai nuo 12 metų amžiaus gali būti skiepijami sustiprinančiąja „Comirnaty“ vakcinos doze).
