Pirmoji Kauno klinikose paskiepyta slaugytoja Jolanta Litvinienė. Sekmadienio rytą planuojama tęsti darbuotojų skiepijimą Kauno klinikose ir Kauno ligoninėje. Pirmadienį planuojami medikus skiepyti 11 ligoninių, kuriuose vakcinavimą koordinuos Kauno klinikos.
„Mūsų darbuotojai važiuos kartu su vakcina ir kartu su kitų ligoninių personalu vykdys tų darbuotojų skiepijimą“, – spaudos konferencijoje teigė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Jis pažymėjo, kad priešakinėse linijose dirbantys medikai bus skiepijami ir Marijampolėje, Vilkaviškyje, Šakiuose, Jurbarke, Raseiniuose, Kėdainiuose, Kaišiadoryse, Jonavoje, Prienuose.
Pasiteiravus, kaip buvo nuspręsta, kuri medikė iš Kauno klinikų sekmadienį rytą skiepijama pirmiausia, Kauno klinikų generalinis direktorius teigė, kad iš ministerijos ir Vyriausybės yra gauti prioritetai, kuriuos medikus skiepijama pirmiausia.
„Covid skyriuose dirbantys medikai pirmiausia turėtų būti skiepijami ir yra skiepijami. Mūsų atveju, tai yra Covid skyrius, intensyvi terapija, kur gydomi patys sunkiausi ligoniai ir skubi pagalba, į kurią atvažiuoja karščiuojantys ligoniai ir užsikrėtę Covid liga. Būtent iš tų skyrių buvo sudaryti pirmiausia sąrašai darbuotojų, kurie šiomis trimis dienomis pirmiausia bus skiepijami“, – teigė R. Jurkevičius.
Kauno klinikų direktorius: apsispręsta laikinai persirgusių žmonių neskiepyti
Kauno klinikų direktorius džiaugėsi, kad pagaliau pradėti skiepyti tie medikai, kurie yra pačiose sunkiausiose, pavojingiausiose fronto linijose.
„Tai mums didžiulė šventė, mes jos ilgai laukėme. Ilgai žmonės dirbo tikėdami, kad pagaliau ateisime tas momentas, kai galėsime pradėti manyti, kad šiame kare mes atėjome į tą vietą, kai tikėtinas proveržis – vakcina, mes visi žingsnis po žingsnio tapsime saugesni ir saugūs nuo šios ligos“, – teigė R. Jurkevičius.
„Pagal rekomendacijas ir persirgusiems žmonėms Covid-19 liga reikia skiepytis“, – į klausimą, ar bus skiepijami persirgusieji Covid-19 atsakė Kauno klinikų generalinis direktorius.
Tačiau jis pažymėjo, kad laikinai apsispręsta persirgusiųjų neskiepyti, kad daugiau žmonių visuomenėje turėtų antikūnių.
„Tam, kad kuo greičiau visuomenėje turėti daugiau žmonių turinčių antikūnius, turinčių apsaugą prieš šią ligą, turbūt yra apsispręsta laikinai tų žmonių neskiepyti, kol bus daugiau galimybių tai daryti. Bet jie tikrai turės būti skiepijami“, – spaudos konferencijoje teigė R. Jurkevičius.
„Įvairių žmonių yra, bet moksliniu tyrimu yra įrodyta, kad šios vakcinos yra saugios, pašaliniai reiškiniai yra kaip ir kitų vakcinavimų metu. Aš galiu tik paraginti, kad visi skiepytųsi, nes tik taip Lietuva bus saugi, saugosime ne tik save, bet ir kitus“, – ragino R. Jurkevičius.
Kauno klinikas šeštadienį jau pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19. Sekmadienį pradedami skiepyti pirmieji Kauno klinikų ir LSMU Kauno ligoninė darbuotojai, dirbantys priešakinėse linijose ir turintys didžiausią grėsmę užsikrėsti.
Tai covid skyrių, intensyviosios terapijos ir reanimacijos, skubiosios pagalbos skyrių, Akušerijos ir ginekologijos, Radiologijos klinikų darbuotojai, kurie dirba pirmosiose fronto linijose. Pirmąja vakcinų siunta Kauno klinikas pasiekė apie 3000 vakcinų nuo COVID-19 infekcijos.
Vakcinos laikomos specialiuose šaldikliuose, kurių temperatūra siekia iki 80 laipsnių šalčio. Šiai vakcinai labai svarbu išlaikyti šalčio grandinę, o Kauno klinikos turi tam reikiamas sąlygas: įrangą ir specialiai tam pritaikytas patalpas.
Pirmoji Kaune paskiepyta slaugytoja – papasakojo, kaip jaučiasi
Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Pirmoji paskiepyta Jolanta Litvinienė, COVID-19 antrajame skyriuje dirbanti slaugytoja, ten dirbanti du mėnesius. Po paskiepijimo ji sakė, kad jaučiasi puikiai ir ragino pasitikėti mokslu.
Užpildžiusi dokumentus J. Litvinienė užėjo į skiepijimo kabinetą. Prieš skiepijimą medikai jos pasiteiravo, ar pastarosiomis savaitėmis nekarščiavo, galbūt yra turėjusi alerginių reakcijų į kitus skiepus. Ir tuomet paskiepijo.
Paklausta, kaip jaučiasi, skiepą gavusi J. Litvinienė atsakė: „Puikiai“.
„Tiesiog įprasta skiepijimo procedūra, dūris trumpas, neskausmingas, viskas gerai“, – kalbėjo pirmoji COVID-19 vakcina Kauno klinikose paskiepyta slaugytoja J. Litvinienė.
Pasak jos, dabar dirbti bus bent jau psichologiškai tikrai lengviau: „Bet mes darysime viską, ką darėme iki šiol – tos pačios apsaugos priemonės, nešiosime kaukes, prie pacientų eisime su kombinezonais, nes skiepui suveikti reikia laiko.“
Slaugytoja mano, kad ši vakcina prilygsta medikų bendruomenei kalėdiniam stebuklui, nes yra priemonė valdyti šitą masinę, visą pasaulį apėmusią pandemiją.
„Reikėtų pasitikėti mokslu, didžiule mokslininkų komanda, kuri kūrė vakciną, tikrino ją. Esame XXI amžiuje, tikrai turėtume pasitikėti mokslu“, – kalbėjo J. Litvinienė.
Antrasis skiepas slaugytojai numatytas sausio 17 d.
Vakcina šeštadienį pasiekė Lietuvą: specialistai perspėja, kad atsipalaiduoti dar per anksti
Primename, kad TV3 Žinios jau skelbė, kad vakcina nuo koronaviruso šeštadienį pasiekė ne tik Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos šalis. Šeštadienio naktį krovininis automobilis su Lenkijos registracijos numeriais atvyko į Ekstremalių sveikatai situacijų centrą ir jo sandėliuose pareigūnai krovė Lietuvai skirtas dėžes su vakcinomis nuo koronaviruso. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos į Lietuvą buvo gabenamos slapta, lydint policijos bei „Aro“ pareigūnams. Vakcinų gabenimo maršrutus ir laiką Lietuvos valdininkai slepia baimindamiesi galimų išpuolių prieš krovinius.
„Buvo kalbama apie riziką kitose šalyse, indikacijų, konkrečių Lietuva nėra gavusi, bet turėdama tas žinias Lietuva nusprendė apsidrausti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Jurgita Grebenkovienė, sveikatos apsaugos kanclerė.
Sauso ledo pripildytose dėžėse – dar mažesnės dėžutės jau su pačiomis vakcinų dozėmis. Pareigūnai jas skubiai krovė į šaldiklius, mat jos turi būti laikomos 80 laipsnių šaltyje. Lietuvą šeštadienį pasiekė beveik dešimt tūkstančių vakcinų dozių – 9750.
Lygiai tiek pat gavusios šeštadienį praneša ir mažiau gyventojų turinčios Latvija bei Estija, nors Europos Komisija skelbė, kad vakcinos turi būti tiekiamos šalims proporcingai gyventojų skaičiui. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai viliasi daugiau vakcinų gauti artimiausiomis savaitėmis, o antros siuntos laukia jau trečiadienį.
„Vakcina pagaliau pasiekė Lietuvą. Prasideda naujas viltingas etapas, kai reaguosime ir nebėgsime, o kovosime su virusu. Vakcina prisiės prie suvaldymo ir grįšime palengva į normalų gyvenimą“, – taip pat spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Šeštadienio rytą vakcinas jau priėmė Santaros klinikų darbuotojai ir pradėjo ruoštis sekmadienį prasidėsiančiai medikų vakcinacijai. Skiepydami pirmiausia medikus, valdininkai viliasi, kad sumažės rizika jiems užsikrėsti ir taip ligoninėse darbas vyks sklandžiau, daugiau medikų galės būti ne izoliacijoje, o dirbti.
„Medikus planuojam paskiepyt pirmą ketvirtį, po to slaugos, globos personalą ir gyventojus, vėliau lėtines ligas, vyresnius 65 metų, paskiausiai visuomenės masinė vakcinacija“, – pasakojo J. Grebenkovienė.
Vakcinacijos pradžios labai laukia ir Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai, taip pat šeštadienį gavę vakcinų nuo koronaviruso. Tiesa, dešimtadalis medikų čia skiepytis atsisako, be to, nebus skiepijami ir imunitetą įgijusieji jau persirgę koronavirusu.
Vakcinos jau ir Kauno klinikose. Šio miesto medikai gavo tiek pat vakcinų, kiek ir vilniečiai – beveik 3 tūkstančius dozių. Kitiems trims didiesiems miestams pirmųjų vakcinų teko mažiau pagal regionų gyventojų skaičių. Trečioji vakcinos siunta Lietuvą turėtų pasiekti jau sausio pradžioje. Pirmajame etape ministerija planuoja sunaudoti visas 10 tūkst. dozių ir paskiepyti dvidešimt aštuonių ligoninių darbuotojus.
Visaverčiam imunitetui suformuoti pakartotinai jie skiepytis turės po 3 savaičių ir panaudoti tam vakcinas iš vėlesnių siuntų. Kai Lietuvoje bus paskiepyti sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai, antruoju etapu vakcinos bus skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigų darbuotojams ir pacientams.
Nors ilgai laukta vakcinacija nuo koronavitruso Lietuvoje jau netrukus prasidės, specialistai perspėja, kad tai dar neleis mums atsipalaiduoti ir grįžti į priešpandeminį gyvenimo režimą. Pasak specialistų, ir toliau dar ilgai teks nešioti kaukes, vengti susibūrimų ir laikytis atstumo nuo žmonių.
„Būtų didelė klaida jei žmonės galvotų, kad pasiskiepijo, galima nebesisaugot. Atstumas, kaukės, rankų higiena, išliks dar ilgai. Geriausiu atveju iki urdens, kai vakcinos bus nuolat tiekiamos. Kolektyvinis kai susiformuos“, – sakė Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas.
Virusas Lietuvoje toliau nevaldomai plinta. Per praėjusią parą šalyje nustatyti 2350 naujų koronaviruso atvejų, o tyrimų atlikta beveik 4900. Tai reiškia, kad kas antras tyrimas- teigiamas. Vakar mirė nuo koronaviruso dar 23 žmonės, tarp jų ir 1 trisdešimtmetis ir 2 keturiasdešimtmečiai. Ir nors valdžia reikalauja laikytis griežto karnatino, daug tautiečių spjauna į reikalavimus. Štai, pavyzdžiui, ir Krišnos sekėjai lanko kaimuose žmones, be kaukių svečiuojasi prie bendrų stalų ir numoja į reikalavimus nesibūriuoti ir nešioti kaukes, aiškindami, kad juos Dievas saugo.
