Per didžiąsias metų šventes kiekvieną lovą ir gydytojų komandą skaičiavusios ligoninės iš lėto atsigauna. Gruodžio pabaigoje, Sausio pradžioje vienu meti metu palatose gulėdavo daugiau nei 2500-ai pacientų, dabar šis skaičius nukrito penktadaliu, iki dviejų tūkstančių.
„Daugiausia buvo iki 150, šiuo metu guli 89. Beveik pusė tiek, tai yra jaučiamas pagerėjamas. Stabilizavosi ir matosi toks atoslūgis, po truputį kritimas, tiek tiriamųjų skaičiai, tiek ligoninėse, tiek reanimacijos skyriuje“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
„Pirma savaitė, kai turime rodiklį prieš savaitgalį 62 procentai lovos užimtumas aktyvaus gydymo Vilniaus regione, kas džiugina. Šį savaitgalį mums apskritai lengviau dėl to, kad turime ir vietų, turime ir personalo. Dalis personalo yra grįžusių persirgusių, dalis iš saviizoliacijos“, – pasakoja Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Ligoninės kol kas atsargiai vertina pagerėjimą.
„Jeigu tokia situacija išsilaikytų dar savaitę, galėtumėme tam tikrą skaičių lovų labai lėtais žingsniais gal būt ir sumažinti“, – teigia A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Jei ligoninės pradėtų mažinti COVID-19 skyrius, būtų galima atnaujinti tas planines paslaugas, operacijas, kurių apimtys dėl pandemijos yra sumažėjusios.
„Jeigu mažėtų lovų skaičius skirtų COVID-19 pacientams, daugėtų kitų paslaugų. Neabejotinai taip“, – kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Per vakar laboratorijos aptiko 1149-ias naujas infekcijas, statistikos departamentas užregistravo dar 30-imt mirčių. Sergamumo rodikliai toliau gerėja.
Šiuo metu kas septintas, kas aštuntas COVID-19 testas teigiamas. Paskutinį kartą tokius mažus skaičius Lietuva matė pirmosiomis lapkričio savaitėmis. Tik tada rodikliai blogėjo, o dabar gerėja.
Kol Lietuvoje situacija taisosi, kaimyninėje Latvijoje sergamumas auga. Skirtumas tarp abiejų valstybių traukiasi.
Lietuvoje COVID-19 jau persirgo daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, dar 61 tūkstantis gydosi. Anot imunologų, imunitetą turinčių gyventojus jau galima skaičiuoti šimtais tūkstančių.
„Neabejojama, kad besimptomių žmonių, kurie buvo užsikrėtę ir sirgo besimptome forma yra kur kas daugiau iki 80 procentų atvejų tokių būna. Savaime aišku turinčių imuninė apsaugą savaime aišku yra kur kas daugiau“, – sako imunologas Marius Strioga.
Imunologai primena gyventojams, kad persirgus COVID-19 ar pasiskiepijus, būtina ir toliau saugotis, nešioti kaukes ir laikytis visų karantino ribojimų. Mat, mokslininkai dar nėra atlikę tyrimų, ar imunitetą turintis žmogus gali užkrėsti kitus.
„Net ir vakcinavusis, turint apsaugą sau nereikia elgtis savanaudiškai ir kaukes reiktų nešioti tam, kad galimai neužkrėsti kitų. Jis galbūt gali infekuotis, bet nesirgti, tačiau tą virusą platinti kitiems, todėl net ir po vakcinos, kaukes dėvėti dar reikėtų, tol kol paaiškės duomenys, kad šios vakcinos sukuria apsaugą nuo užsikrėtimo ir platinimo“, – pasakoja M. Strioga.
„Didžiajai daliai paskiepytų asmenų tikrai dar nėra susiformavęs specifinis imunitetas, o persirgusiems tam tikrai daliai jau antikūnų sumažėję, kai kuriems nėra pakankamai. Turėtumėm tęsti bendrų reikalavimų lakimąsi, atstumų laikymasis, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Nerija Kuprevičienė.
Anot imunologų, COVID-19 imunitetas trumpiausiai išsilaiko 3-is mėnesius, tačiau yra duomenų, kad dalis žmonių virusui gali būti atsparūs ir 8-is mėnesius.
