Neretai per dieną vos keliasdešimt litų teuždirbantys turgaus prekeiviai apimti panikos. Žemės ūkio ministerija kartu su Finansų ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais pranešė ketinantys nuo vasario 1-osios turgaus prekeivius priversti savo darbo vietose įsirengti kasos aparatus.
Vos už trejeto savaičių turinčią įsigalioti naujovę valdininkai grindžia pastangomis sudaryti ūkininkams palankesnes sąlygas parduoti savo produkciją – jiems kasos aparatų nereikės.
Žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime aiškinama, kad dabar Lietuvoje veikiančioje 101 turgavietėje ūkininkai tesudaro 35 proc. prekeivių. Didžiąją dalį turgaviečių ploto nuomoja prekybininkai, perpardavinėjantys vietinę ar iš kitų šalių atvežtą žemės ūkio produkciją.
Žemės ūkio ministerija teigia, kad turgaus prekeiviai nemoka 19 proc. pridėtinės vertės mokesčio, todėl neįvedus apskaitos šešėlinės ekonomikos mastas dar labiau išaugs. Ministro patarėjas Mindaugas Kuklierius tvirtina, kad kasos aparatų idėja dar bus aptariama su miestų merais, apskričių vadovais, Savivaldybių asociacija, tačiau bus siekiama ją įgyvendinti jau nuo vasario 1-osios.
Prekeiviai ieškos šakių
Šykšti Žemės ūkio ministerijos pateikta informacija turguose sukėlė paniką ir sumaištį. Panevėžio centrinės turgavietės prekybininkai, apie jiems gresiančią kilpą žinantys tik iš žiniasklaidos, neslėpė esą pasiryžę savo teises ginti su šakėmis.
„Nerealu. Per metus vien mokesčių sumokame apie 5000 litų, o darbo vieta kainuoja dar 3000 litų. Prekybos centro darbuotojos metiniai mokesčiai tesiekia 1000 litų. Kiek tas turgaus prekeivis turi užsidirbti, kad ir jam liktų? Tegul nors vienas valdininkas ateina, per dieną pastovi ir pamatys, kokia čia prekyba vyksta. Kartais apyvarta tesiekia 50–60 litų, būna dienų, kai dirbame tik tam, kad turėtume iš ko padengti iš anksto sumokėtus mokesčius“, – skaičiavo turgavietėje prekiaujanti Aušra Tvaskienė.
Ne vienas turgaus prekybininkas piktinosi, kad valdžia siekia juos apkrauti dvigubais mokesčiais – be dabar mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai, kišenę palengvins dar ir nepigūs kasos aparatai.
Smulkioji verslininkė neabejojo: kasos aparatai į bedarbių gretas įstums daugumą prekeivių, valstybės išlaikytiniais liktų turguje prekiaujančios šeimos.
„Galų gale, kaip turguje prekiaujančiai 70-metei išmokti su tuo aparatu dirbti ir iš ko jai dar pasamdyti buhalterį“, – valdininkų užmačiomis piktinosi A.Tvaskienė.
Anot moters, sužlugdyti smulkųjį verslą bandoma jau nebe pirmą kartą. Prekybininkės teigimu, iki šiol apie 20 tūkst. yra neuždarytų į skolas įklimpusių įmonių vaiduoklių. Jas smulkieji verslininkai steigė prieš keturiolika metų panaikinus verslo liudijimus. Nepasitvirtino ir 2001-aisiais verslo liudijimų panaikinimas atskiroms verslo sritims.
„Dabar – trečias kartas. Mes stambiajam verslui esame kliuvinys. Kažkas įsivežė nemažai kasos aparatų ir siekia pelno. Latvijos turgavietėse irgi prieš trejetą metų buvo įvesti kasos aparatai, bet po šešių mėnesių jų buvo atsisakyta“, – rėmėsi kaimyninės šalies patirtimi A.Tvaskienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
