„Galima tik iš dalies pasidžiaugti, kad ekonominiai rodikliai po truputį gerėja, bet pagrindinė gimstamumo augimo priežastis – labai techninė. Jeigu pažiūrėtume, kaip išdėliotas gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes šių metų pradžioje, labai aiškiai pamatytume, kad didžiausias gyventojų skaičius koncentruotas dviejose amžiaus grupėse: viena amžiaus kategorija yra maždaug nuo 45 iki 60 metų, o antra yra būtent labai reproduktyvaus amžiaus – nuo 25 iki 35 metų“, – pasakoja J. Rojaka.
Kūdikių bumas
Ekonomistė pabrėžia, kad ši gyventojų koncentracija prieš penkerius metus buvo penkeriais metais jaunesnėse grupėse – tad šiais metais išaugęs kūdikių gimstamumas tiesiog reiškia tai, kad ta gausi karta užaugo ir jai atėjo metas gimdyti.
„Mes senėjame, ir tas amžius, kur buvo anksčiau jaunimas, tampa jaunais darbuotojais ir jaunomis šeimomis: iš jų ir reikėjo laukti vaikų. Techniškai mes išgyvename „baby boom“ – gimstamumo protrūkį. Tai yra tam tikras laikotarpis, galintis trukti 5-7 metus, nes gimstamumas po truputį juda link brandesnių amžiaus grupių. Visgi po penkerių metų ta tendencija nuslops ir kito gimstamumo protrūkio galime sulaukti po 20 metų. (…) Iš dalies ekonominio gyvenimo gerėjimas priveda prie gimstamumo, bet didžiausia pasekmė ateina iš natūralaus gyventojų amžiaus pokyčio“, – kalbėjo J. Rojaka.
Didesnės išmokos ir kiti faktoriai
Ekonomistė pažymėjo, kad ekonominė krizė kūdikių gimstamumui duoda labai neigiamą efektą, tačiau J. Rojaka primena, kad prieš krizę buvo ne tik aukso metai, kai pajamos augo dviženkliais skaičiais, bet ir socialinės išmokos vaiko priežiūrai buvo gerokai didesnės.
„Prieš septynerius metus buvo ir dvynukams dvigubos išmokos, išmokų lubos buvo gerokai aukštesnės, o kai kurioms kategorijoms apskritai nebuvo tų ribų“, – kalbėjo ji.
J. Rojaka atkreipia dėmesį, kad nepaisant gero gimstamumo, bendras natūralios gyventojų kaitos rodiklis Lietuvoje išlieka neigiamas ir pakankamai blogas.
„2006-2007 metais natūralios gyventojų kaitos rodiklis buvo vienas iš blogiausių per visą laikotarpį: senėjimas pasiimdavo savo. Ir dabar, nepaisant to, kad rodiklis po truputį gerėja, situacija visiškai nepalyginama su 1994, 1995 metais, kai bendras gyventojų kaitos rodiklis buvo apie -1, o dabar, išankstiniais duomenimis, tarp -3,2 ir –3,3“, – kalbėjo J. Rojaka.
Ekonomistė pabrėžia, kad gimstamumu galima pasidžiaugti, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vėliau to neteksime, tad, anot jos, reikia reorganizuoti darbo rinką, siekti didesnio efektyvumo ir siekti, kad ekonomikos augimas būtų gerokai stipresnis nei kitose šalyse.
J. Rojaka taip pat atkreipė dėmesį, kad kūdikių mirtingumas Lietuvoje per pastaruosius metus gerokai sumažėjo.
„2006-2007 metais kūdikių mirtingumas buvo beveik 2 kartus didenis nei euro zonos vidurkis, dabar jis yra toks pat ir net šiek tiek mažesnis už euro zonos vidurkį. Tad kūdikių mirtingumas sumažėjo dvigubai: nuo 7,2 proc. (2006 m.) iki 3,6 proc.“, – nurodė ji.
Nebuvo pokyčių
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė nurodė, kad viena iš teigiamų tendencijų, prisidėjusi prie gimstamumo augimo, yra pokyčių nebuvimas šeimos politikoje.
„2008-2010 metai buvo gausūs pokyčiais visoje šeimos politikoje ir stabilumu nekvepėjo ne tik ekonomikoje, bet ir įstatyminėje bazėje. Vėliau nusistovėjo motinystės – tėvystės išmokų, tėvystės atostogų tvarka. Matome labai stiprų suaktyvėjimą, prie kurio ir mes pačios prisidedame, ieškant galimybių finansuoti ikimokyklinio ugdymo paslaugas vaikams, kas irgi dažnai lemia tėvų apsisprendimą turėti kitą vaikelį.
Džiaugiamės politikų sujudimu, ypač tai atsispindėjo savivaldos rinkimų laikotarpiu, nes ikimokyklinio ugdymo tema anksčiau buvo tabu, o prieš šiuos rinkimus buvo vienas pagrindinių akcentų“, – kalba R. Žemaitė.
Kitas svarbus pokytis, kalba pašnekovė, prisidedantis prie sprendimo gimdyti ar negimdyti, vaikus, yra valstybės vykdoma mokesčių politika.
„Tegul ir negausiai, bet padidintas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) duoda ženklą, kad politikai galvoja ir apie dirbančiųjų šeimų poreikius. Džiaugiamės, kad politikai jau mąsto apie tai, kad kiekvienam vaikui dalis tėvų pajamų turėtų būti skiriama visiškai be mokesčių, neturėtų būti net ir „Sodros“ mokesčio tai sumai taikoma, ne tik Gyventojų pajamų mokesčio. Tad aktyvus nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių šeimų interesus, darbas duoda savus vaisius“, – kalba R. Žemaitė.
Kokybiškas gimstamumas
Siekiant dar labiau padidinti gimstamumą Lietuvoje (nes gyventojų skaičius vis tiek mažėja), pašnekovė siūlo atskirti, ar norima tik padidinti gimstamumą, ar norima jį užauginti kokybiškai.
„Jei norime tik daugiau vaikų, tiesiog padidinkime socialinę pašalpą ar išmoką vaikams, ir tuomet gimdys bet kas ir bet kiek. Tuomet valstybėje atsiras ir daugiau ir vaikų, ir problemų. Todėl mes sakome, kad norisi ir daugiau, ir kokybiškai. Tada kalbame apie tikslines priemones, kurios skatintų gimdyti dirbančias, atsakingas, save išlaikančias šeimas“, – sako A. Žemaitė.
Ji išskiria kelias problemas, ties kuo čia reikėtų padirbėti, – tai būsto stoka ir šeimos pajamos. Būsto problemą A. Žemaitė siūlo spręsti sutvarkant kompensavimo už nuomą šeimoms mechanizmą, o pajamų problemą ji su bendraminčiais siūlo spręsti taip, kad bent 1,5 valstybės remiamo dydžio pajamos kiekvienam vaikui nebūtų apmokestinamos visiškai.
Darželiai ir žvaigždžių pavyzdys
Demografijos specialistė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorė Dovilė Krupickaitė tv3.lt sakė, kad didesnį gimstamumą galėjo paskatinti pagerėjusios galimybės leisti vaikus į darželius ir rodomas žymių žmonių, auginančių daugiau vaikų pavyzdys.
„Galimybė leisti vaiką į darželį pagerėjo ir tai gali būti vienas iš tų akstinų, kad tėvai nebebijo turėti vaikų, nes žino, kad kažkokiu būdu jiems pavyks išspręsti tą darbo ir darželių derinimo dalyką. Buvo parodytas rūpestis ir dėmesys jauniems žmonėms“, – teigė profesorė.
D. Krupickaitė taip pat sako, kad valstybė skatintų gimstamumą, jeigu pajamas šeimoje sietų ne su asmeniu, o su šeima – taip moterys jaustųsi socialiai saugesnės.
Mėnesio papildomas NPD nuo 2016 metų padidintas nuo 60 eurų iki 120 eurų už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką, jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais.
Su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms per mėnesį neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD nuo 166 eurų padidėja iki 200 eurų.
2015 metais gimė 31 968 vaikų, 2014 – 28 050, 2013 – 27 297 vaikai.
