„Statistika rodo, kad daugelis šalies gyventojų jau žino, jog pasenusių ir nereikalingų vaistų, kaip ir kitų cheminių medžiagų negalima išmesti į šiukšlių dėžę ar išpilti į kanalizaciją, nes tai kelia grėsmę mūsų sveikatai ir daro neigiamą poveikį aplinkai. O pasenusių ar pasibaigusio galiojimo vaistų kaupimas namuose padidina apsinuodijimų tikimybę“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.
VLK duomenimis, 2015 metais surinkta 5,8 tonos pasenusių vaistų, 2016 metais – 12,9, 2017 metais – 14,3 tonos.
Iš gyventojų priimti pasibaigusio galiojimo vaistus privalo visos šalies vaistinės. Priduoti reikia ir senus vitaminus. Tuo metu maisto papildų nešti į vaistines neprivalu, juos reikėtų išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, teigia VLK.
„Ligonių kasos, pacientams nuolat primena, kad vaistus vartoti reikia atsakingai, saikingai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku. Nepaisant to, nemažai žmonių juos perka ir vartoja savo nuožiūra, nepaiso gydytojo patarimų, dalinasi antibiotikais su kitais, perka didesnį vaistų kiekį, ypač jei jų kainai taikoma nuolaida. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, medikams ir pacientams reikėtų laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos suformuluotų racionalaus vaistų vartojimo principų, kurie nusako išmintingą vaistų parinkimą, skyrimą bei vartojimą“, – teigė I. Medžiaušaitė.
