Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, 2018 metais per gaisrus šalyje žuvo 86 žmonės, 2019 metais – 70 gyventojų, 2020-aisiais ugnyje užregistruotos 95 mirtys, 2021-aisiais – 94, 2022-aisiais – 72.
„Praėjusiais metais gaisruose žuvo 100 žmonių ir šis skaičius 16 proc. viršija praėjusiųjų penkerių metų vidurkį“, – BNS teigė PAGD atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Nors žūčių ugnyje buvo daugiau, nuosekliai mažėja kilusių gaisrų skaičius.
2023 metais šalyje kilo 7 tūkst. 908 gaisrai, tai yra 12 proc. mažiau negu praėjusiųjų penkerių vidurkis.
„Tai yra mažiausias gaisrų skaičius Lietuvoje per paskutiniuosius 20 metų. Mažėjantis gaisrų skaičius lemia mažesnius nuostolius gyventojams ir ūkio subjektams bei rodo gerėjančią bendrą gaisrų prevencijos situaciją šalyje“, – teigė A. Gudžiauskas.
Tačiau pernai išaugo žuvusiųjų skaičius miestuose – 44 žuvusieji. Kaimo vietovėse žuvo 56 žmonės ir šis skaičius yra kiek mažesnis negu penkerių metų vidurkis. Daugelį metų buvo stebimas didesnis gaisrų skaičius kaimo vietovėse.
Vienas iš daugiausiai aukų nusinešusių gaisrų pernai vasarą kilo Šiaulių mieste esančiame daugiabučiame name – per gaisrą žuvo mergina ir du vyrai.
Pasak A. Gudžiausko, 2021 metais patvirtinus gaisrų prevencijos veiksmų planą ir prevencinę veiklą pradėjus vykdyti šia kryptimi, situacija kasmet gerėja. Pradėta bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis organizacijomis. Sudaryti gyventojų, kuriems reikalinga pagalba sąrašai, kasmet lankomi sąrašuose esančių asmenų būstai, stebima jų būklė gaisrinės saugos aspektu.
„Šiuo metu situacija pasikeitė – daugiau žmonių žūsta miestuose. Todėl matome didesnį poreikį dirbti šia kryptimi. Planuojama patikslinti prevencijos veiksmų planą ir įgyvendinti prevencinę akciją, nukreiptą į miestų daugiabučių gaisrinę saugą. Mūsų pagrindinis siekis, kad kiekviename būste būtų veikiantis dūmų detektorius“, – teigė PAGD atstovas.
Pagrindinės gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, priežastys yra neatsargus rūkymas (žuvo 42, arba 51 proc. daugiau negu penkerių metų vidurkis), neatsargus žmogaus elgesys (žuvo 24, arba 42 proc. daugiau negu vidurkis), elektros instaliacijos ir įrenginių gedimai (žuvo devyni, arba 13 proc. mažiau negu vidurkis), krosnių ir dūmtraukių gedimai ir eksploatavimo pažeidimai (žuvo septyni, arba 55 proc. mažiau negu vidurkis).
„Šių gaisrų priežasčių analizė rodo, kad sumažėjo žuvusiųjų dėl vadinamųjų techninių priežasčių (elektros instaliacijos, krosnių ar dūmtraukių gedimų), tačiau gerokai išaugo žuvusiųjų skaičius dėl pačių gyventojų neatsargaus ir neatsakingo elgesio“, – pastebi A. Gudžiauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, net 86 proc. žuvusiųjų gaisruose buvo apibūdinami kaip turintys žalingų įpročių (girtaujantys, rūkantys) asmenys. Be to, beveik visuose (95 proc.) būstuose, kurių gaisruose žuvo žmonės, nebuvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai.
Šių metų pradžioje jau užregistruotos dvi tragiškos mirtys ugnyje – Vilniuje, Viršuliškių rajone, nugriaudėjus sprogimui daugiabučiame name, žuvo, kaip manoma, suaugęs asmuo ir vaikas.
Šiemet šalyje jau užgesinta per 200 gaisrų, juose septyni žmonės apdegė ar apsinuodijo dūmais.
