Tokiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Anot sprendimo, dronai būtų perkami iš Lietuvos įmonių, o šiems pirkimams nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.
„Netaikant įstatymo reikalavimų, bus sukurti bepiločių orlaivių ir jūrinių dronų kūrimo, gamybos ir remonto pajėgumai Lietuvoje ir bus apsaugoti esminiai nacionalinio saugumo interesai – valstybės suverenumas, teritorijos vientisumas ir demokratinė konstitucinė santvarka, taika ir saugi aplinka valstybės raidai bei Lietuvos gynybinės galios užtikrinimas“, – rašoma ministerijos projekte.
Pasak ministerijos, leidus taikyti išimtis, būtų lengviau vystyti dronų pajėgumus Lietuvos teritorijoje bei sukurtos sąlygos nuolat ir laiku aprūpinti Ukrainos kariuomenę karine įranga.
„Dronų pajėgumų kūrimas būtent Lietuvos teritorijoje yra būtinas, nes tai leidžia užtikrinti trumpas ir patikimas tiekimo grandines, kad net ir krizės atveju naujų dronų gamybos bei panaudotų dronų remonto vietos nebūtų nutolusios nuo jų naudojimo vietos Lietuvoje“, – teigia ministerija.
Anot KAM, jei dronai gaminami Lietuvos teritorijoje, tai sumažina ir Lietuvos kariuomenės priklausomumą nuo išorinių veiksnių, taip pat sudaro sąlygas užtikrinti produkcijos gamybos kontrolę ir tiekimą per trumpiausią galimą laiką be tų trukdžių, kurių galėtų kilti įrangą perkant iš užsienio valstybių.
KAM teigimu, taikyti šias išimtis leidžia sutartyje dėl ES veikimo nurodytos aplinkybės, kad kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.
Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi, kad iki 2027 metų Lietuvos kariuomenėje turi būti pasiektas operacinis bepiločių orlaivių pajėgumas.
Autorius Vilmantas Venckūnas
