Įstatymams įpareigojant Kauno savivaldybės tarybą nuspręsti, kokiu būdu artimiausiu metu bus tvarkomos atliekos, aptarta galima situacija, kuri susidarytų, jei mieste būtų įvesta rinkliava. Ją privalėtų mokėti visi be išimties atliekų turėtojai: gyventojai, įmonės ir įstaigos.
Rinkliavos įvedimas, anot miesto mero Andriaus Kupčinsko, nebūtų palankus, nes savivaldybė turi savo atliekų tvarkymo įmonę ir nesirengia jos privatizuoti.
Įvedus rinkliavą, už atliekų tvarkymą sumokėti pinigai pasiekia miesto biudžetą. Biudžetan patekusias lėšas galima naudoti tik pagal įstatymą. Savivaldybė sprendžia, rengdama konkursą, kam patikėti atliekų tvarkymą ir, žinoma, už jį surenkamas lėšas. Tokiu būdu ir savivaldybės įmonė "Kauno švara" turėtų eiti į tarptautinį konkursą, kur ją galbūt įveiktų kur kas galingesni varžovai.
Tuo tarpu Kauno miesto tarybos narių nuomonė rinkliavų klausimu nėra vieninga. Opozicijos atstovui liberalcentistui Kęstučiui Mikėnui atrodo, kad atliekų tvarkymo rinkliavą reikia įvesti kuo greičiau, o apskaičiavimo metodiką tegu parengia savivaldybės administracija, savo ruožtu pozicijos - Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Stasys Žirgulis įsitikinęs, jog rinkliava Kaunui nebūtina, jei ir dabar apie 99 procentus kauniečių sumoka už atliekų tvarkymą.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Marijos Stanikūnienės, rinkliava padėtų geriau tvarkyti miestą. Kai už atliekų surinkimą mieste mokės kiekvienas, tai neatsiras nusiteikusių jas bet kur mėtyti, mano valstybės tarnautoja.
Kaune šiuo metu gyvena 356 tūkstančiai žmonių. Kaip atliekų turėtojai apmokestinti maždaug 350 tūkst. kauniečių. Anot skyriaus vedėjos M. Stanikūnienės, ne visos iš Kaune registruotų 80 tūkstančių įmonių tvarkingai informuoja "Kauno švarą" apie sukaupiamą atliekų kiekį. Ypač tai linkusios nutylėti mažosios įmonės.
Tarybos narių ginčų sukėlė ir siūlymas, kaip apskaičiuoti rinkliavą: pagal gyventojų būste skaičių ar pagal būsto plotą. Miesto mero nuomone, turimo būsto plotas yra gyventojų turtinės padėties rodiklis. Todėl geriau atliekų apmokėjimo rinkliavą paskaičiuoti pagal bendrą plotą, o ne kiekvienam žmogui atskirai. "Tos savivaldybės, kurios pasirinko skaičiavimą pagal plotą, laimi daugiau", - sakė A. Kupčinskas.
Pasak LLS atstovės dr. Jūratės Matekonienės, "pirmiausia turi būti ekonominis pagrindimas, paskui - politinis sprendimas. Kartu su įvedama rinkliava atsiranda tarpininkas. Reiškia, paslauga brangs. O jei dar rinkliavos dydį visai nelogiškai skaičiuos pagal plotą (tarsi jis gamina šiukšles, o ne žmogus), tai paslaugos gyventojams ir juridiniams asmenims pabrangimas bus nemažas", - sakė valdančiajai "Sėkmės koalicijai" priklausanti ekonomistė J. Matekonienė.
Tuo tarpu rinkliava jau įvesta 26 Lietuvos savivaldybėse. Kaune kol kas mokama tiesiogiai - savivaldybės įsteigtai "Kauno švaros" įmonei, sudarius su šia atliekų tvarkytoja sutartis. Tiesa, tokias sutartis pasirašę ne visi kauniečiai, todėl įmonė, kaip skaičiuojama, kasmet gauna apie 2-3 milijonus litų pajamų mažiau, nei galėtų gauti.
