Daugelis žmonių dėl šventos ramybės sumoka, per daug nesigilindami, iš kur ji atsirado.
Panevėžietė Ieva Žiukaitė-Damaševičienė, prieš porą mėnesių iš antstolio Andriaus Bespalovo kontoros gavusi raginimą susimokėti 50 litų skolą ir 180 litų už antstolio paslaugas, buvo šokiruota, mat bauda jai buvo paskirta prieš penkiolika metų, kai moteris dar buvo nepilnametė, tačiau apie tokią ji sužinojusi tik dabar.
Kaip „Sekundei“ pasakojo I. Žiukaitė-Damaševičienė, praėjusių metų pabaigoje ją pasiekė laiškas iš antstolio kontoros, nes dar 1998 m. spalį Panevėžio miesto apylinkės teismas jai skyrė 50 litų baudą. Kadangi bauda nebuvo laiku sumokėta, moteriai reikia sumokėti ir 180 litų už antstolio paslaugas.
„Labai nustebau, nes per penkiolika metų toks raštas atėjo pirmą kartą. Negalėjau patikėti savo akimis, tad iš karto nuvažiavau į antstolio kontorą, manydama, kad čia nesusipratimas, gal kažką sumaišė. Bandžiau aiškintis, tačiau išgirdau tik pasiūlymą nesigilinti ir sumokėti baudą, nes bet kokiu atveju ją reikės sumokėti“, – prisiminė netikėtai skolininke tapusi moteris.
Panevėžietei buvo daromas spaudimas, kad baudą sumokėtų iš karto, o jeigu negalinti, – dalimis, bus išduoti mokėjimą patvirtinantys kvitai. Tačiau I. Žiukaitė-Damaševičienė nusprendė pirmiausia pasikonsultuoti su teisininkais, ar iš tiesų teisūs antstoliai, skolą prisiminę tik po penkiolikos metų.
„Violeta Bespalovienė, pasiteiravus, ar nėra jokio senaties termino, pabrėždama atsakė, kad pas antstolius jokių senaties terminų nėra. Su manimi kalbėjo pakeltu tonu ir labai nemandagiai, tarsi būčiau pati didžiausia skolininkė. Pasijutau taip, tarsi grįžusi į tarybinius laikus“, – stebėjosi panevėžietė.
Rankų nenuleido
I. Žiukaitė-Damaševičienė išsiaiškino, kad teismas 50 litų baudą jai paskyrė, kai tada dar šešiolikametė turėjusi dalyvauti teisme kaip liudytoja į jį neatvyko. Moteris svarsto, kad baudą už ją galėjo sumokėti tėtis, tačiau jis jau dešimt metų miręs. Kvitų taip pat tiek metų niekas nesaugo.
„Niekada nebuvo taip, kad negalėtume sumokėti 50 litų baudos. Gal tėtis ją ir sumokėjo, bet kvitų neturiu išsaugojusi. Mamos gyvos jau nebebuvo, tėtis mirė prieš dešimt metų, tad paklausti nebeturiu ko. Kita vertus, kodėl per tuos penkiolika metų negavau nė vieno raginimo ar priminimo sumokėti baudą. Juk visus tuos metus dirbau, gavau nuolatinių pajamų, niekur nesislapsčiau“, – nesuvokiamais antstolio darbo metodais stebisi moteris.
Jos teigimu, 230 litų, kuriuos reikalavo sumokėti antstolis, ji būtų galėjusi sumokėti ir tą pačią dieną, tačiau pirmiausia nusprendė pasikonsultuoti su teisininku, ar galimi tokie antstolio veiksmai. Pasirodo, senaties terminas vis dėlto yra. Todėl I. Žiukaitė-Damaševičienė jau raštu kreipėsi į antstolį, kad šis nutrauktų išieškojimą.
„Praėjusią savaitę gavau laišką, kad byla nutraukta, nes suėjęs senaties terminas. Deja, jokio atsiprašymo nesulaukiau. Antstolis žinojo, kad yra senatis, bet vis tiek po penkiolikos metų iš kažkur ištraukė tą skolą. Aš įrodžiau savo tiesą, gal tai bus svarbu ir kitiems žmonėms, kurie yra šitaip apgaudinėjami“, – kalbėjo panevėžietė. Bylas gavo kaip palikimą
Antstolių kontoros darbuotoja Violeta Bespalovienė teigė nesuprantanti, kodėl ši byla viešinama, mat su I. Žiukaite-Damaševičiene jie susitarė be jokių ginčų, byla nutraukta.
„Raginimas sumokėti skolą buvo ir anksčiau, bet gal jo negavo. Mes turime daugybę bylų, todėl greitai sutvarkyti neįmanoma“, – teisinosi V. Bespalovienė.
Jos teigimu, tam tikrų trukdžių galėjo atsirasti, kai 2003 m. sausį valstybinių teismo antstolių kontoros buvo likviduotos, o jų bylos perduotos privatiems antstoliams. Kiekvienas jų gavo apie 3 tūkst. bylų, kurių daugelis buvo net nejudinamos. Per trumpą laiką susitvarkyti su tokia šūsnimi bylų – nemenka užduotis.
„Iš teismo antstolių kontoros gavome per 3 tūkst. bylų, su jomis būta įvairių kuriozų. Dauguma skolininkų nedirba, slapstosi, tad iš jų išieškoti skolas itin sudėtinga. Visi kažkodėl skaičiuoja pinigus, kuriuos uždirba antstoliai, bet jų darbo nemato“, – sakė V. Bespalovienė.
Bėgant laikui, kapsi ir pinigėliai
Alfonsas Petrauskas
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius
Senatis tikrai yra, kad kažką daugiau galėčiau pasakyti, reikėtų įsigilinti į bylos detales. Tokių bylų yra ne viena. Turbūt visiems aišku, kas už viso to slepiasi. Nereikalavimas mokėti skolą yra savotiškas skaitiklis: bėgant laikui, kapsi ir pinigėliai.
Žmonės dažnai nesusigaudo įstatymų labirintuose, antstoliai tuo ir naudojasi. Jie gauna pinigėlius už paslaugą, o kaip ją atlieka, jau nebesvarbu. Reikėtų keisti ir įstatymų bazę, kad antstoliai už savo paslaugą pinigus gautų tik ją atlikę. O ne atvirkščiai.
Svarstymų keisti antstolių paslaugų apmokėjimo tvarką yra, renkama informacija, bet kada tai taps įstatymu, dar sunku pasakyti.
Galima pasidžiaugti tuo, kad dabar, jeigu mažesnė nei 200 litų skola, būtinosios vykdymo išlaidos ir pašto išlaidos bus sumokėtos per 30 dienų, antstoliai negalės reikalauti papildomų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui. Vadinasi, už 10 litų skolą negalės būti didesnis kaip 30 litų atlygis antstoliams, jei skola yra nuo 10 iki 50 litų, jiems atitenka 40 litų, nuo 50 iki 200 litų – 50 litų.
Lina DRANSEIKAITĖ
