Aplinkosaugininkai ragina laikytis saiko, ir nepirkti žvakučių glėbiais. O jeigu jau perkame jas ne po vieną, tai bent pasirūpinkime išrūšiavimu. Tačiau tokio darbo žmonės vengia, niekas nesivargina mesti stiklo žvakių į stiklui skirtus konteinerius, o plastiko – į plastikui.
Štai taip, kirvuku, Nemėžio kapinėse prieš Vėlines Aliona ir Veronika tvarko prosenelio kapą.
Į maišą keliauja ne tik samanos, supuvę žolės ar lapai, bet ir sudegusios žvakutės.
Vien per Vėlines šį kapą aplanko devyni anūkai atsinešantys po dvi žvakutes. Tai reiškia – vien čia jų uždegama aštuoniolika. Nemėžiškė Marija nesistebi. Ji pati ant kapų dega ir dar daugiau - net ne po dvi žvakeles. Ir taip čia, kaip sako moteris, daro visi. Moteris gyvena kapinių kaimynystėje ir sako per Vėlines čia kapų per žvakutes nesimato – iš toliau žmones pasitinka tiesiog liepsnojantis ugnies kalnelis.
Ir dėl šių neyrančių šiukšlių rūšiavimo kai žvakės sudega, moteris taip pat nekvaršina sau galvos.
Vilniaus rajono savivaldybė sako, kad tokia problema, kai žmonės neskirsto žolė ar plastikas bei stiklas - ne tik viso rajono, bet ir visos šalies kapinėse. Tad trūkstant sąmoningumo viskas keliauja į bendrą katilą. Taip yra ir todėl, kad žvakučių antram gyvenimui niekas neprikelia.
O prekyba žvakutėmis sėkmingai klesti. Prekybos centrai skelbia, nuo rugsėjo iki lapkričio vidurio parduodantys per dešimt milijonų kapinių žvakių. Ir kone visos jos atsiduria savartynuose. Kunigai ragina atsitokėti, nesivaikyti madų, ir paaiškina, svarbiausia pagarba mirusiajam, o ne savęs pamaloninimas dešimtis žvakių ant jo kapo.
Ir nebūtinai tas susitikimas turi vykti prie mirusiojo kapo. Užtenka, jeigu mes jį prisiminsime namuose uždegę mažą žiburėlį. Ir taip, kaip sako aplinkosaugininkai, nesudarysime kamščių prie kapinių, ir mažiau užteršime orą. Mat per Vėlines prie didesnių kapinių pastebimas net ir aplinkos taršos padidėjimas.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
