Per visą istoriją toks įvykis pirmas: „Savotiškas stebuklas, sakykime taip“

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Jūros bangų į krantą išmesti ruoniai Lietuvos jūrų muziejaus rebilitacijos centre – dažni svečiai, tačiau jie visada atkeliauja pavasarį – kai ruonės tik atsiveda mažylius. Tačiau vienas ruoniukas krante atsidūrė rudenį.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Paaiškėjo į Baltijos jūrą šiemet paleistų ruoniukų likimas

„Žvėrys, o ne jaunuoliai“ – gyventojai pašiurpę, kaip gyvūnui suorganizavo egzekuciją

Kraupus radinys stotelėje šokiravo kėdainiečius: nesulaiko ašarų

„Savotiškas stebuklas, sakykime taip. Nes rudenį tokių ruoniukų mažiukų, nusilpusių mes dar nesame gavę per visą istoriją“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas.

Nori ir moka gyventi

Vis dėlto, šis ruoniukas tikras išgyvenimo meistras.

„Bet kokiu atveju jis yra pavasarinis, šių metų ruoniukas, bet jis negalėjo gimti ne pavasarį, galbūt šiek tiek vėliau. Ir jei jis gimė pavasarį, jis sugebėjo išgyventi likusią dalį pavasario, jis sugebėjo išgyventi vasarą. Reiškia jis nori gyventi, moka kovoti už save“, – kalba P. Kulikovas. 

Vis tik ruduo ruoniuko gyvenimą apkartino. Gyvūną užpuolė parazitai, į biologų rankas jis pateko vos 18 kilogramų. Sveiki tokio amžiaus ruoniukai sveria apie 60–70 kilogramų. Tačiau gera žinia ta, kad jo nereikia mokyti gaudyti žuvies, kaip būna su atklydusiais pavasariais.

„Jis visko yra puikiai išmokęs savarankiškai. Taigi žuvį jis valgo gerais kiekiais. Per dieną po 4 kilogramus. Svorį augina labai puikiai“, – tikina Lietuvos jūrų muziejaus biologas.

Tad jei viskas ir toliau klostysis taip gerai, ruoniukas po mėnesio grįš į laisvę. Vis tik, ne visos istorijos baigiasi laimingai. Prieš porą dienų reabilitacijos centras sulaukė ir dar vieno nusilpusios mažylio. 

Pirmą kartą įsikūrė jūrgaidžiai

Tiesa, tai buvo ne prie mūsų krantų įprastas pilkasis, o paprastasis ruonis. Šie gyvena Šiaurės jūroje ir Baltijos šalių pakrantėse pasirodo ypač retai. Vis tik mažylio išgelbėti nepavyko. Tad tokie du išskirtiniai svečiai biologus labai nustebino.

„Akivaizdu, kad situacija nėra labai gera mūsų jūroje dėl aibės priežasčių. Tas pats klimato atšilimas ir kaita turi didelės įtakos ir, matomai, maisto trūkumas“, – sako biologas Pavelas. 

Tačiau Jūrų muziejuje apsigyveno ir visai ne nelaimių prispausti naujokai. Štai čia pirmą kartą įsikūrė jūrgaidžiai. Tai kojytes turinčios ir dugnu pasivaikščioti galinčios žuvys. 

Jūrų muziejuje apsigyveno ir jūrinis ungurys. Jo namai – Atlanto vandenynas. Jūriniai unguriai gali užaugti iki 110 kilogramų svorio. Tad muziejaus darbuotojais tikisi, jog šis mažylis taps štai tokiu.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.