Panevėžio priemiesčio gyvenviete virstančios sodų bendrijos „Šermutas“ gyventojai svarsto, kuo jie policijos pareigūnams ir miesto vadovams nusikalto, kad nei vienų, nei kitų neprisiprašo suvaldyti kelių erelius. Kodėl sodininkai jaučiasi tarsi gyventų prie magistralės mirtininkės?
Pasigenda lygybės
Priemiesčio gyvenviete virstančios sodų bendrijos „Šermutas“ gyventojai svarsto, kuo jie policijos pareigūnams ir miesto vadovams nusikalto, kad yra blogesni už kaimyninės „Klevo“ bendrijos sodininkus.
Mat pastarosios gatvelę nuo nutrūktgalvių vairuotojų saugo ne tik gyvenamąją zoną žymintis, bet ir motorinių transporto priemonių eismą draudžiantys ženklai. Todėl į vakarinę miesto dalį nuo J.Tilvyčio gatvės pusės skubantys žmonės nesivargina gaišti laiko spūstyse ir suka trumpiausiu keliu – į draudžiamuoju ženklu neapribotą „Šermuto“ sodų kelią. Nors ties įvažiavimu stovi gyvenamąją zoną ženklinantis ženklas, tačiau, gyventojų teigimu, vairuotojams jis nė motais – retenybė pamatyti eismo taisyklėms paklūstantį ir ne didesniu nei 20 km/val. greičiu siaurute žvyruota gatvele rėpliojantį automobilį.
„Per sodą eismas intensyvus kaip mieste, ypač piko valandomis – prieš darbo pradžią rytais ir vakarais po 17 val. Kadangi V.Alanto g. neatidaryta, į Molainius ir iš jų trumpindami kelią žmonės važiuoja per sodus ir tikrai ne tokiu greičiu, kokį leidžia ženklas“, – tvirtina Raida Paipolienė.
Ženklai kelia ir juoką, ir pyktį
Kone neformalia magistrale virtęs „Šermuto“ sodų antrasis kelias kadaise nutiestas tik ramybės ieškantiems sodininkams atvažiuoti į savo sklypelius. Dviem automobiliams prasilenkti jame jau sudėtinga.
Tokie nepatogumai skubantiems vairuotojams – nė motais, o gyventojams kelia pagrįstą baimę. Sodai seniai nebėra vien poilsiavietė, dabar čia gyvenamųjų namų bene jau daugiau nei miniatiūrinių namelių. Nuolatiniai gyventojai baiminasi, kad intensyviam transporto srautui nepritaikytame kelyje iki nelaimės trūksta nedaug, jei lekiantis vairuotojas nepastebės kelkraštyje pėsčiojo.
„Jokio poilsio neliko, kai nuolatos zuja mašinos. O kiek dulkių vasarą!“ – pasakoja R.Paipolienė.
Nors iš Projektuotojų g. pusės ties įvažiavimu į „Šermuto“ sodus pastatytas ir motorinių transporto priemonių eismą draudžiantis ženklas, tačiau, pasak Algirdo Pivoriūno, vairuotojai jo nė nemato. Tas ženklas gyventojams kelia ir juoką, ir pyktį. Mat sunku suprasti, kodėl pareigūnams atrodo, kad iš vienos pusės į „Šermutą“ gali įvažiuoti kas tik nori, o iš kitos – jau tik gyventojai ir aptarnaujantis transportas. Tačiau į „Klevo“ sodus motorizuotiesiems draudžiama įvažiuoti iš abiejų pusių.
„Reta pamatyti 20 kilometrų per valandą greičiu važiuojantį automobilį. Kelių ereliai lekia 60 ir net 90 kilometrų per valandą. O kelių patrulių čia nė karto nematėme. Miesto centre turbūt ramiau nei pas mus, ten asfaltas ir policija budi“, – svarsto A.Pivoriūnas. Aukso kasyklos kelių patruliams
Savo saugumu susirūpinę „Šermuto“ gyventojai ne kartą beldėsi į policijos ir miesto Savivaldybės duris prašydami pagalbos. Pastarąjį kartą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui ir miesto merui prašymą įteikė prieš porą mėnesių.
Žmonės teigia neprašantys nieko išskirtinio – tik nuo J.Tilvyčio gatvės pusės ties įvažiavimu į „Šermuto“ antrąjį kelią pastatyti motorinių transporto priemonių eismą draudžiantį ženklą. Tokį, koks jau stovi ties įvažiavimais į gretimą „Klevo“ sodų bendriją.
Gyventojai pageidauja ir daugiau policijos dėmesio. Kad pareigūnai bent kartą per mėnesį pakontroliuotų, kaip šiame kelyje laikomasi eismo taisyklių.
„Kelių patruliai per dieną tūkstančius litų iš baudų susirinktų. Niekas čia nesilaiko taisyklių. Kai kurie vairuotojai per sodą gal dėl to ir važiuoja, jog žino, kad patrulių čia nebus“, – mano „Šermuto“ sodų bendrijos pirmininkas Valentas Račys.
Rezervato nedarys
Sodininkų prašymais atakuojami policijos pareigūnai ir valdininkai siūlo kitą išeitį – ties įvažiavimais patiems pasistatyti užtvarus. Panevėžio Kelių policijos biuro viršininko Virginijaus Mačėno teigimu, sodininkų prašomas eismą draudžiantis ženklas jiems patiems pridarytų papildomų rūpesčių. Mat ženklo nepaisyti galėtų tik patys gyventojai ir aptarnaujantis transportas, o sumaniusieji užsukti į svečius automobilius esą turėtų palikti ties įvažiavimu ir kulniuoti nors ir per visą sodą pėsčiomis.
„Suprantu, kad žmonėms dulka. Bet neturėtų užmesti šitų rūpesčių ant panevėžiečių pečių. Gal tada visus gyvenamuosius rajonus aptverkime ir padarykime neįvažiuojamais“, – stebisi V.Mačėnas.
Jis įsitikinęs, kad sodininkams rūpesčių sumažės, kai bus užbaigta miesto rytinę ir vakarinę dalis sujungsianti V.Alanto g. „Tada vairuotojų niekas nė nepriprašys važiuoti per sodą“, – mano pareigūnas.
Užuot sodininkams ieškojus užtarimo valstybinėse institucijose, V.Mačėnas jiems siūlo patiems susitarti ir pasistatyti užtvarus. Tokią pačią išeitį mato ir Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė. Anot jos, vidiniai sodų keliai priklauso sodininkų bendrijoms, todėl joms pačioms spręsti, kaip juose tvarkytis.
Tačiau K.Vareikienė mano, kad jau po metų sodininkams taps ramiau. Mat Savivaldybė tikisi sulaukti Kelių direkcijos finansavimo ir jau kitąmet užbaigti tiesti J.Tilvyčio ir Projektuotojų gatves sujungsiančią V.Alanto g.
„Kelių direkcija suinteresuota baigti pradėtą projektą“, – garantiją mato K.Vareikienė.
Suvedžiojami nesileis
Tokie pareigūno ir valdininkės argumentai „Šermuto“ sodų bendrijos gyventojų neįtikina. Mat pernai jiems buvo žadėta, kad V.Alanto g. bus baigta dar šįmet.
O užtvarų statyti žmonės nesiryžta ne tik todėl, kad tokie įrenginiai nepigiai atsieitų. Maždaug prieš trejetą metų judriame sodų kelyje jie jau buvo tokį įsirengę. Dabar užtvaras baigia surūdyti ir niekada nerakinamas.
Mat už jo pastatymą nors ir vidiniame kelyje, anot K.Vareikienės, priklausančiame bendrijai, šios pirmininką Savivaldybė nubaudė 100 litų bauda.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
