Sporto klubai pasakoja, kad sausis beveik kiekvienais metais yra tas mėnuo, kai salėse daugiausia žmonių. Nors pastarieji dveji metai sporto klubams atsiliepė itin neigiamai, ir šių metų pirmosiomis dienomis sporto salėse prakaituoja daugiau lietuvių nei įprasta šiam laikotarpiui.
Po sausio 1-osios neįmanoma įeiti į klubą
Sporto klubų „VS fitness“ vadovė Renata Šuikienė pasakoja, kad sausis visad yra tas mėnuo, kai į sporto klubus susirenka daugiausiai sportuojančių žmonių. Tiesa, šiemet jų kiek mažiau nei ikipandeminiais metais, tačiau naujų veidų vis tiek gausu.
„Neįmanoma į klubą įeiti po sausio 1-osios. Sausis labai veikia, ateina nematytų veidų. Jau žinome mintinai, jiems nepasiseka per pirmą mėnesį, numoja ranka. Jie čia eina ne tik dėl sporto, bet ir dėl bendravimo ir kitų pramogų“, – tv3.lt sako R. Šuikienė.
Sporto klubo „Ultimate Gym“ vadovas Marius Pekorius taip pat tikina, kad sausį sporto salėse visad būna daugiau žmonių nei įprasta. Panašus skaičius sportuojančių salėse pastebimas ir vasarį.
„Tai yra aktyviausi visų metų mėnesiai. O paskui po truputį krenta ir vėl atsigauna maždaug rudenį“, – tv3.lt komentuoja M. Pekorius.
R. Šuikienė sako, kad paprastai daugiausia dėmesio sporto klubai sulaukia metų pradžioje, tačiau pernai tarsi atgimimą sporto klubai išgyvento pasibaigus karantinui. Pasak jos, pernai vasara, kai buvo atšauktas karantinas, buvo neįprastai rezultatyvi palyginus su ankstesnėmis vasaromis.
„Žmonės bijojo važiuoti atostogauti, visa tai susidėjo. O šiaip vasara yra tas metų laikas, kai mažiausiai sportuojančių klubuose, iki gegužės viskas būna gerai. Spalis, lapkritis, gruodis taip pat geri. Visi kiti mėnesiai lieka prasti“, – teigia R. Šuikienė.
Pasak „Lemon gym“ ir „Impuls“ sporto dalies vadovės Ievos Radzevičienės, kol kas dar šiek tiek ankstoka kalbėti apie Naujųjų tendencijas.
„Gera, kad jaučiame, kaip atsigauna grupinių treniruočių poreikis. Dviejose vietose „Lemon“ klubuose Kaune ir trijuose sostinėje pradėjome grupines treniruotes ir matome, kad tai padarėme labai laiku. Klientai pasiilgę bendruomeniškumo ir galimybės vieni kitus palaikyti siekiant geros savijautos.
Kalbant skaičiais, mūsų „naujieji metai“ įvyksta kiekvieną rugsėjį. Tai sporto klubų sezono startas. Lyginant su 2020 m. sausio mėnesiu prieš pirmą karantiną, su 2021-ųjų metų rugsėju, jautėme net. 20 proc. sumažėjimą, o per ketvirtą ketvirtį klientai vėl ėmė grįžti į mūsų klubus. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu bendrai mūsų klubus Lietuvoje lanko vos 13 proc. mažiau klientų“, – tv3.lt komentuoja I. Radzevičienė.
„Vienas mėnuo nieko neduoda“
Sporto klubai ragina naujametinių pažadų nepamesti ir sportuoti net tada, kai ypatingai nesinori. Priemonių skatinti žmones sportuoti imasi patys verslininkai.
„Pas mus yra elektroininės sąskaitos įsipareigojimas, kur žmogus pats įsipareigoja ir privalo mokėti kiekvieną mėnesį. Kadangi moka, tai ir ateina“, – teigia „VS Fitness“ vadovė R. Šuikienė.
Paklausta, kaip nesulaužyti sau duoto pažado sportuoti, specialistė pataria surasti sporto šaką, kuri būtų maloni. Tai gali būti nebūtinai sporto klubai.
„Tai turi būti įprotis, be kurio negalėtumėte. Kas sportuoja, tas žino. Viduje jautiesi nešvarus, nes turi išprakaituoti, išbėgti. Be to, sportas labai padeda psichikai – žmogus pailsi nuo darbo, pravėdina galvą bet kokiu būdu, ar tai būtų treniruokliai, grupinė treniruotė ar kardio treniruotė“, – sako R. Šuikienė.
Pasak jos, pradėjus sportuoti geriau nenustoti to daryti ir sportuoti net jei norisi padaryti pertrauką.
„Vienas mėnuo nieko neduoda“, – apibendrina R. Šuikienė.
Nors sportuojančiųjų daugėja, sporto klubai dar negali atsigauti
Nors sporto klubai ir pastebi sausį padidėjusius sportuojančiųjų srautus, šis sausis toli gražu nėra toks, koks šis mėnuo būdavo ankstesniais metais. Sporto klubo „Ultimate Gym“ vadovas M. Pekorius sako, kad dėl pandemijos lankytojų srautas krito apie 40–50 proc.
„Nežinau, ar nors vienas sporto klubas jums pasakys, kad situacija yra nebloga“, – svarsto M. Pekorius.
„Yra ribojimai, kažkas neturi galimybių paso, kažkas nenori, bijo užsikrėsti. Nors realiai, manau, turėtų mažiausiai dėl to jaudintis. <…> Tačiau galimybių pasas yra vienas iš didžiausių ribojimų, kurio daug kas gal negali įvykdyti ir todėl neateina, o kas ateina tie turi.
Esu labai nusivylęs dabartine situacija, esu labai piktas ant Vyriausybės, ribojimų. Neleidžia jaunimui sportuoti, kur reikalas? Kodėl jiems būtini galimybių pasai? Kodėl šie ribojimai prispaudžia mažesnius verslus, kaip sporto klubai. Mes ir taip neturime apyvartų “, – sako M. Pekorius.
Sporto klubų „VS Fitness“ vadovė R. Šuikienė taip pat teigia, kad nors sausį yra fiksuojami išaugę sportuojančiųjų srautai, jie toli gražu dar nėra tokie, kokie buvo prieš pandemiją.
„Viskas priklauso nuo žiniasklaidos, mūsų verslas priklauso nuo jūsų. Jei gasdinama, tada ir sustoja. Bandome visaip įrodyti, reklamuojame, aiškiname, įdedame labai daug jėgų, investavome į galimybių paso sistemą, aiškiname, samdoma žmones, kad klientams suteiktų informaciją.
Žmonės ima pasitikėti, po truputį matome klientų kilimą. Vis dėlto dar nepasiekėme ankstesnio laikotarpio ir dar negalime atsigauti“, – sako R. Šuikienė.
M. Pekorius svarsto, kad atsistatyti ir susigrąžinti iki pandemijos turėtus lankytojų srautus prireiks ne metų ir ne dvejų.
„Ne per metus ėjome iki to, ne per metus ir grįšime, dar net nepanašu, kad kažkur eitume. Kol kas einame tik atgal“, – teigia M. Pekorius.
Portalas tv3.lt primena, kad sporto klubuose gali lankytis tik galimybių pasą arba ES skaitmaninį COVID-19 sertifikatą turintys asmenys.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pateikusi rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis sportuojant.
Štai kokios taisyklės galioja sporto klubuose:
- fizinio aktyvumo paslaugos uždarose paslaugų teikimo vietose teikiamos tik asmenims, turintiems Galimybių pasą;
- bendrose uždarose patalpose, kuriose teikiamos fizinio aktyvumo paslaugos ar vykdoma sportinė veikla, nesportuojant vyresniems nei 6 metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės);
- kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės šių priemonių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju, nesportuojant rekomenduojama dėvėti veido skydelį);
- nedalyvaujantys fizinio aktyvumo arba sporto veiklose asmenys turi laikytis minimalaus 2 metrų atstumo nuo aplinkinių;
- fizinio aktyvumo arba sporto veiklas negali vesti ir jose negali dalyvauti asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), taip pat asmenys, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu. Jei darbuotojui pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), jis turi palikti darbo vietą ir vykti namo, konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai;
- būtina nuolat stebėti fizinio aktyvumo arba sporto veiklas vedančių asmenų sveikatą (esant galimybei sudaryti sąlygas matuoti temperatūrą);
- sudaryti galimybę tinkamai fizinio aktyvumo veikloje dalyvaujantiems asmenims rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai – prie įėjimo į fizinio aktyvumo arba sporto veiklų vietą ir sanitarinį mazgą gerai matomoje vietoje pakabinti rankų dezinfekcijai skirtą priemonę;
- matomoje vietoje prie įėjimo į fizinio aktyvumo arba sporto veiklų vietą pateikti informaciją apie privalomą kaukių dėvėjimą uždarose paslaugų teikimo vietose nesportuojant, asmens higienos (rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo ir kt.) laikymosi būtinybę arba periodiškai skelbti tokią informaciją per garsiakalbius;
- fizinio aktyvumo arba sporto veiklų metu dalyviai turi naudotis tik nuosavais gėrimų indais;
- dažnai liečiami paviršiai (durų rankenas, laiptinės turėklus, elektros jungiklius, ir kt.) turi būti valomi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip 2 kartus per dieną, o sporto inventorių ir įrangą – po kiekvieno užsiėmimo;
- vykdant fizinio aktyvumo arba sporto veiklas patalpose, patalpos turi būti vėdinamos ne rečiau nei 1 kartą per valandą, atsižvelgiant į technines pastato sąlygas;
- fizinio aktyvumo arba sporto veiklų vietos valymas ir dezinfekcija turi būti atliekami vadovaujantis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (kai galimas užteršimas SARS-COV-2 virusu);
- gavus informaciją apie fizinio aktyvumo arba sporto veikloje dalyvaujančiam, jas organizuojančiam arba kitaip su fizinio aktyvumo arba sporto veiklos vykdymu jos vietoje susijusiam asmeniui, žiūrovui nustatytą COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją), apie tai būtų informuotas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) ir bendradarbiauti su NVSC nustatant sąlytį turėjusius asmenis;
- fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto veikla priskiriama prie darbų ir veiklų, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, prieš pradedant dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujinant veiklą pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Fizinio aktyvumo arba sporto veiklų dalyviai turėtų:
- pagal galimybes ir atsižvelgiant į fizinio aktyvumo arba sporto veiklos tipą sportinių veiklų metu, taip pat būdami bendro naudojimo patalpose, kai neužsiima sportinėmis veiklomis, laikytis saugaus 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų (išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus);
- tuo metu, kai nesportuoja, dėvėti kaukes;
- kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės šių priemonių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju, nesportuojant rekomenduojama dėvėti veido skydelį);
- laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), vengti rankomis liesti veidą, akis, nosį, burną ir kt.;
- pasinaudojus sporto inventoriumi ir/arba sporto įranga plauti rankas su muilu ir vandeniu, rankas muiluojant ne trumpiau nei 20 sekundžių, naudoti rankų antiseptikus (dezinfekavimo priemones);
- pagal galimybes naudotis asmeniniu sporto inventoriumi;
- pasireiškus ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų infekcijų požymiams (karščiavimui, kosuliui, pasunkėjusiam kvėpavimui ir pan.), nedelsiant informuoti atsakingą asmenį, palikti sportavimo vietą ir konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai.
