Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, tai 20,9 tūkst. mažiau nei prieš metus. Sumažėjimą lėmė neigiama neto migracija (daugiau emigravo negu imigravo), sudariusi 74,2 procento bendro sumažėjimo, ir neigiama natūrali kaita (daugiau mirė negu gimė) – 25,8 procento.
Per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 96,3 tūkst. (2,8 %).
2010 m. pradžioje ketvirtadalis šalies gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, penktadalis – Kauno apskrityje. Mažiausios apskritys – Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės. Per paskutiniuosius penkerius metus gyventojų skaičius padidėjo tik Vilniaus apskrityje (0,2%). Kitose apskrityse – sumažėjo, ypač Utenos (6,1%), Šiaulių (5,3%), Alytaus (5,2%), Tauragės (5,1%) ir Panevėžio (4,8%).
Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens beveik 592 tūkst. gyventojų mažiau negu šių metų pradžioje.
Gimusieji, mirusieji, emigrantai ir imigrantai
Daugiausiai emigruoja 25–29 metų amžiaus gyventojai
2009 m. 22 tūkst. emigrantų deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos, tai beveik 5 tūkst. daugiau negu 2008 m. Imigravo – 6,5 tūkst. žmonių, tai 2,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Tarptautinių migrantų didžiąją dalį sudarė Lietuvos Respublikos piliečiai (2009 m. – 74,7% emigrantų ir 74,3% imigrantų), o ketvirtadalį – užsieniečiai.
2008 ir 2009 m. daugiau kaip pusė (atitinkamai 56 ir 52%) emigrantų, deklaravusių savo išvykimą, tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją. 2009 m., palyginti su 2008 m., padaugėjo emigravusiųjų į Airiją (1,4 karto) ir Jungtinę Karalystę (1,3 karto), o beveik nekito – į Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją. Daugiausia emigruoja 25–29 metų amžiaus gyventojai. Per paskutiniuosius penkerius metus jie sudarė penktadalį visų emigrantų.
Gimstamumo lygis neužtikrina kartų kaitos
2009 m. gimė 36,7 tūkst. kūdikių, arba 1,6 tūkst. daugiau negu 2008 m., kuriais gimė 35,1 tūkst. kūdikių, arba 2,7 tūkst. daugiau negu 2007 m. Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 10,5 2008 m. iki 11 2009 m. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2009 m. buvo 1,53 (2008 m. – 1,47). Toks gimstamumo lygis dar neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. Kaip ir ankstesniais metais, maždaug kas trečias vaikas gimė santuokos neįregistravusiems tėvams.
2009 m. daugiausia gimusiųjų 1000 gyventojų teko Vilniaus (12,5) ir Klaipėdos (11,6), o mažiausiai – Utenos (8,6) ir Panevėžio (9,5) apskrityse.
Nusižudė 1135 žmonės
2009 m. mirė 42 tūkst. žmonių, tai 1,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Pernai 1000 gyventojų teko 12,6 mirusiojo, o 2008 m. – 13,1. Aukščiausią lygį nuo 1950 m. mirtingumas buvo pasiekęs 2007 m. – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo.
Mirtingumo lygis apskrityse labai skirtingas. 2009 m. Utenos ir Panevėžio apskrityse 1000 gyventojų teko 16 ir 13,8 mirusiojo, o Klaipėdos, Telšių ir Vilniaus – atitinkamai 11,6 ir po 11,8 mirusiojo.
Pernai mirė 181 vaikas iki vienų metų amžiaus, o 2008 m. – 172. Paskutiniuosius dvejus metus 1000 gyvų gimusiųjų teko 4,9 mirusio vaiko iki vienų metų.
Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 11,3 metų trumpesnė nei moterų. 2008 m. vyrų vidutinė tikėtina trukmė buvo 66,3, moterų – 77,6 metų. Klaipėdos apskrityje 2008 m. vyrų ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo beveik metais (0,98 ir 0,83 metų) ilgesnė už šalies vidurkį, o Utenos apskrityje – atitinkamai 2,15 ir 0,95 metų trumpesnė.
2009 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 23,3 tūkst. (55,5% visų mirusiųjų) šalies gyventojų, nuo piktybinių navikų – 8,1 tūkst. (19,3%), dėl išorinių priežasčių – 4,2 tūkst. (9,9%). 2009 m., palyginti su 2008 m., 15,4 procento sumažėjo mirusiųjų nuo infekcinių ligų, 12,6 – nuo virškinimo sistemos ligų, 13 – dėl išorinių mirties priežasčių, 7,2 – nuo kvėpavimo sistemos ligų, 1,7 – nuo piktybinių navikų ir 1,4 procento – nuo kraujotakos sistemos ligų.
Pernai nusižudė 1135 žmonės (24 daugiau negu 2008 m.), transporto įvykių metu žuvo 460 (140 mažiau negu 2008 m.), mirė apsinuodiję alkoholiu 345 (117 mažiau negu 2008 m.), buvo nužudyti 198 (50 mažiau negu 2008 m.).
Beveik pusė išsiskirs
2009 m. susituokė 20,6 tūkst. porų, arba 3,5 tūkst. porų mažiau negu 2008 m. Santuokų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 4,7 2002 m. iki 7,2 2008 m., o 2009 m. sumažėjo iki 6,2.
2009 m. daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Vilniaus (7,4), mažiausiai – Panevėžio apskrityje (5).
Pernai įregistruota 9,3 tūkst. ištuokų, tai tūkstančiu mažiau negu 2008 m., 1000 gyventojų teko 2,8 ištuokos. 2000–2008 m. 1000 gyventojų vidutiniškai teko 3,1–3,4 ištuokos. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.
2009 m. aštuoniose apskrityse ištuokų skaičius 1000 gyventojų sutapo su šalies vidurkiu (2,8), Marijampolės apskrityje šis rodiklis buvo 2,9, Telšių – 2,7.
Gyventojų skaičius ir pagrindiniai demografiniai rodikliai apskrityse
Daugėja gyventojų ES
Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2010 m. pradžioje Europos Sąjungoje gyveno 501,3 mln. žmonių, arba 1,5 mln. daugiau nei prieš metus. Pernai dvidešimtyje Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų skaičius padidėjo, o likusiose –Bulgarijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Rumunijoje – sumažėjo.
2009 m. aštuoniolikoje Europos Sąjungos valstybių narių 1000 gyventojų gimusiųjų teko daugiau nei mirusiųjų. Daugiausia – Airijoje (10), Kipre (5,5) Prancūzijoje (4,4). Devyniose Europos Sąjungos valstybėse narėse 1000 gyventojų mirusiųjų teko daugiau nei gimusiųjų: Bulgarijoje – 3,8, Vengrijoje – 3,3, Latvijoje – 3,4, Vokietijoje – 2,3, Lietuvoje – 1,6, Rumunijoje – 1,4, Italijoje, Portugalijoje – po 0,5, Estijoje – 0,2. Neigiama neto migracija 1000 gyventojų buvo tik septyniose Europos Sąjungos valstybėse narėse: Airijoje (-9,9), Lietuvoje (-4,6), Latvijoje (-2,1), Vokietijoje (-0,7), Lenkijoje (-0,4), Rumunijoje ir Bulgarijoje (po -0,1).
2009 m. Europos Sąjungoje 1000 gyventojų teko 10,8 gimusiojo. Septyniolikoje Europos Sąjungos valstybių narių gimstamumo lygis didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Daugiausia gimusiųjų 1000 gyventojų teko Airijoje (16,8), Prancūzijoje (12,9) ir Jungtinėje Karalystėje (12,7), mažiausiai – Vokietijoje (7,9), Italijoje, Austrijoje ir Portugalijoje (po 9,2).
Lietuvoje 2009 m. mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų (12,6) 1,3 karto viršijo Europos Sąjungos vidurkį (9,6), bet buvo mažesnis negu Latvijoje (13,3) ir Vengrijoje (13).
Europos Sąjungoje vyrai vidutiniškai gyvena 75,8 metų, moterys – 82 metus (2006 m. duomenimis). Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra net 10 metų trumpesnė už Europos Sąjungos vidurkį.