Nukentėjęs vyras siekė prisiteisti 50 tūkst. eurų neturtinę žalą. Teismas pripažino, kad buvo peržengtos ribos ir nuteistajam priteisė 500 eurų kompensaciją.
Tokį sprendimą nuteistasis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundą išnagrinėjęs teismas paliko galioti žemesnės instancijos verdiktą.
Smūgiai 2 valandą nakties
Nuteistasis pasakojo, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 2 val. miego metu į jo gyvenamąją patalpą įsiveržė septyni kaukėti pareigūnai vilkėdami specialią aprangą: „kerzinius“ batus, šalmus, kaukes, specialias pirštines su pakietinimais.
Anot jo, panaudodami didelę fizinė jėgą ir smurtą išvertė visus patalpoje esančius asmenis iš lovų ir ėmė talžyti panaudodami specialiąsias priemones. Naudojo gumines ir teleskopines lazdas, tazerius, spardė kojomis į visus gyvybei pavojingus organus – pilvą, galvą, rankas, kojas. Taip pat esą panaudojo net patalpoje buvusias geležines šiukšliadėžes, kuriomis talžė per galvą.
Fizinis smurtas buvo naudojamas prieš visus esančius patalpoje, tačiau jis nukentėjo sunkiausiai. Vienas iš pareigūnų, dirbantis Marijampolės pataisos namuose, Kriminalinėje žvalgyboje, jam gulinčiam ant grindų pražergdinęs kojas spyrė keletą kartų į tarpkojį.
Nuteistasis teigė, kad dėl patirto nepakeliamo skausmo, jis keletą kartų prarado sąmonę. Kuomet atgavo sąmonę, toliau pasipylė smūgių kruša į nugarą, kojas, rankas.
Smūgiuojama buvo kojomis, guminėmis, teleskopinėmis lazdomis, metaline šiukšliadėže. Nuo smūgių plyšo rankų ir sėdmenų raumenys, paakyje atsirado didžiulė hematoma, galva nusėta gumbais.
Kitas pareigūnas esą su didelė jėga užmynė jam ant veido ir ausies, bei sukamuoju judesiu tiesiog traiškė jo veidą bei patikino, jog apšlapins galvą, trypė kojomis per stuburą.
Anot nuteistojo, jis buvo talžomas teleskopine lazda per pėdas, sėdmenis, įvairias kitas kūno vietas, pilvą, galvą, veidą, kojas, rankas.
Po patirtų sužalojimų pareiškėjo fizinė būklė buvo itin sunki, dėl patirto nepakeliamo skausmo buvo netekęs sąmonės keletą kartų, negalėjo pajudėti, atsistoti, atsisėsti.
Dėl šių sužalojimų tą pačią naktį apie 3 val. buvo skubiai greitosios medicinos pagalbos automobiliu nugabentas į Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikų priėmimo skyrių.
Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nusikalstama veika pareiškėjui buvo padaryta fizinė žala.
Pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, saugumas Pravieniškių kalėjime nebuvo užtikrintas dėl pareigūnų neveikimo, dėl to patyrė ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą.
Jam konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau iki šios dienos tenka nuolat konsultuotis su medikais, kadangi iki šiol vargina skausmai.
Prašė skundą atmesti
Pravieniškių kalėjimo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2019 m. liepos 25 d. buvo patikrinta Trečiajame sektoriuje veikianti ryšio detekcijos sistema, kurioje buvo aiškiai matyti, jog trečiajame korpuse esantys nuteistieji naudojasi mobiliojo ryšio telefonais.
Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta atlikti neplaninę kratą. Pradėjus atlikinėti kratą, kilo masinis kelių būrių nepasitenkinimas, nuteistieji ėmė elgtis agresyviai, daužė duris, langus, šūkavo, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus.
2019 m. liepos 25 d. apie 1 val., siekiant suvaldyti ypatingą situaciją įstaigoje, buvo pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų pajėgos, kurios, patekusios į tyčia pačių nuteistųjų užkirstas gyvenamąsias patalpas, išvedė visus nuteistuosius į būrių lauko kiemelius ir, kol buvo atliekamos kratos, vykdė nuteistųjų priežiūrą.
Prieš agresyvius, nepaklusnius, reikalavimų nevykdančius nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės.
Alytaus grupės pareigūnams patekus į vieną iš nuteistųjų kamerą, joje esantys nuteistieji ne iš karto pakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimas „gultis ant grindų, rankas už nugaros“, todėl jų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, o apie tokių priemonių panaudojimą sprendžia kiekvienas pareigūnas asmeniškai, priklausomai nuo situacijos, nuo nuteistojo elgesio.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad buvo atlikta daug būtinų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje.
Buvo apklausti 96 asmenys, 26 nuteistieji pripažinti nukentėjusiais, atliktos nukentėjusiųjų, tuo metu budėjusių pareigūnų, prevencinės grupės pareigūnų, bausmę atliekančių nuteistųjų apklausos, gautos specialistų išvados, surinkta ir išanalizuota reikiama dokumentinė medžiaga, atlikti objektų tyrimai ir kiti veiksmai, tačiau jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog pareigūnai, veikdami savanaudiškais ar asmeniniais motyvais, pasinaudodami tarnybine padėtimi naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, negauta.
Nors dalis nukentėjusiųjų apklausų metu nurodė, kad jie buvo mušami ir spardomi į įvairias kūno vietas, tačiau specialistų išvadose nurodyta, kad jiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (išskyrus nukentėjusįjį, kurio liudijimą pateikėme straipsnio pradžioje – aut. past.).
Didžiajai daliai nuteistųjų išvadose konstatuojama, kad susižaloti galėjo ir patys, be to, daliai nuteistųjų jokie sužalojimai specialistų išvadose nekonstatuoti. Patys pareigūnai neginčija, jog prieš kai kuriuos nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau panaudotos leistinumo ribose ir tiek, kiek tai buvo būtina apsaugoti pareigūnų sveikatai.
Bet kokius tyčinius smurtinius veiksmus nuteistųjų atžvilgiu jie kategoriškai neigia. Atsakovo vertinimu, neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų.
Vis dėlto, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjai nusprendė, kad nukentėjusiam kaliniui priklauso 500 eurų neturtinė žala. Tokį sprendimą patvirtino ir aukštesnės instancijos teismas.
