Pastarąjį kartą nė vieno atvejo nefiksuota 2020-ųjų birželio pabaigoje.
Vis dėlto Valstybinė duomenų agentūra BNS nurodė, kad sekmadieniais dirba mažiau laboratorijų ir gydymo įstaigų arba jos išvis nedirba, todėl ir atvejų įprastai nustatoma mažiau, nei jų realiai yra.
Savo ruožtu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) BNS teigė, kad COVID-19 turėtų tapti sezonine liga, didžiausią sergamumą galinčia pasiekti šaltuoju metų laiku.
„Žiūrint į tendencijas ir plitimo būdus, tikėtina, kad šita liga taps sezonine liga, kuomet žiemos periodu matysime didžiausią sergamumą, o vasaros periodu, kaip ir buvo pastaruosius metus, tas sergamumas yra tikrai mažesnis“, – sakė NVSC atstovė Greta Gargasienė.
Pasak jos, šiuo metu nefiksuojama naujų ir nerimą keliančių viruso atmainų, todėl manoma, kad ir žiemą neturėtų būti tokio sergamumo, koks buvo fiksuotas pandemijos piko metais.
„Pandemijos pradžioje sukeltas be galo didelis sergamumas, hospitalizacijų skaičius, mirtingumas mažėja. Ir tai yra normalu, nes tai yra būdinga pačio viruso evoliucijos eigoje“, – kalbėjo NVSC atstovė.
„Tokio sezono, koks buvo pandemijos pradžioje, mano manymu, tikrai neturėtų būti, tokio sergamumo neturėtų pasiekti. (...) Jei žiūrime į atmainas, kurios cirkuliuoja pastaruosius metus, jos beveik nesikeičia, nesusikuria nauja pavojinga atmaina (...) bet tokios galimybės atmesti negalime“, – pridūrė G. Gargasienė.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 7 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis yra 6,2 procento.
COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.
