„Prieš beveik trejus metus su drauge planavome kelionę į Barseloną. Draugė nupirko skrydžio bilietus, artėjo kelionės diena, krovėmės lagaminus ir kelias dienas prieš skrydį reikėjo atlikti registraciją. Kadangi draugė pirko abu bilietus iš savo paskyros avialinijose, ji mus abi ir turėjo užregistruoti, o tam reikalingi asmens tapatybės kortelėje esantys duomenys. Aš per daug negalvodama nufotografavau ir nusiunčiau jai“, – pasakoja Mingailė.
Mingailė tvirtina, kad šią žinutę ji prisiminė tada, kai netikėtai gavo laišką iš vienos greituosius kreditus teikiančios įmonės, neva ji prieš pusmetį yra pasiskolinusi 500 eurų ir nemoka jiems įmokų, todėl priskaičiuota ir delspinigių.
„Tada supratau, kad kažkas negerai. Pradžioje galvojau, kad tai klaida, gal kažkokiu būdu netyčia gavau tokį laišką. Bet paskambinus jiems, buvo pasakyti mano asmens duomenys ir kad aš prieš pusmetį internetu užpildžiau paraišką gauti greitąjį kreditą, nors niekada to nesu dariusi. Tuo metu dar studijavau, dirbau pusę etato, prie mano pajamų prisidėdavo tėvai, man tikrai nereikėjo greitųjų kreditų“, – pasakoja mergina.
Mingailė pastebi, kad greitųjų kreditų įmonės darbuotoja iš karto suprato problemą ir pradėjo raminti merginą.
„Nemanau, kad į jos pareigas įėjo tokia pagalba, bet ji iš karto suprato, kad greičiausiai ne aš ėmiau tą kreditą ir pradėjo manęs klausinėti, ar mano šeima ar draugai negalėjo paimti mano vardu paskolos, nugvelbę mano asmens tapatybės kortelę bei banko duomenis, tačiau jais aš pasitikiu. Tada ji paklausė, ar nesu siuntusi savo paso ar asmens tapatybės kortelės kopijos el. paštu ar socialiniais tinklais, ar nesu niekam atskleidusi savo banko duomenų. Tada aš ir prisiminiau, kad kažkada esu siuntusi draugei asmens tapatybės kortelės fotografiją, o iš karto po kelionės bendrabutyje buvo pavogta mano piniginė“, – pasakoja mergina.
Kaip teigia Migailė, greitųjų kreditų įmonės darbuotoja iš karto pasakė, kad ji gali kreiptis į policiją, kurie, galbūt, padės jai bėdoje.
„Man darbuotoja atsiuntė visus dokumentus, kurių man gali prireikti. Nuvykau į policiją parašyti pareiškimo, paaiškinau situaciją, tačiau pareigūnai iš karto nuteikė, kad kartais tokios bylos „atsitrenkia“ į sieną. Taip pat manęs pasiteiravo, ar niekad niekam nesu atskleidusi savo elektroninio banko duomenų, banko sąskaitos, asmens duomenų, tai pasakiau, kad iš manęs buvo pavogta piniginė, o pasą asmens tapatybės kortelę buvau siuntusi elektroniniais būdais“, – pasakoja Mingailė.
Mingailė sako, kad pavogtoje piniginėje buvo dvi mokėjimo kortelės, abiejų „PIN“ kodai ir prisijungimai prie internetinio banko. Kaip teigia Mingailė, šiuos duomenis ji nešiojosi piniginėje, nes maišydavo, kurie duomenys kuriai kortelei priklauso.
„Viena mano sąskaita buvo nuolatos naudojama, į kurią gaudavau stipendiją, darbo užmokestį, tėvų paramą. Kita buvo taupymui. Taip sutapo, kad kai pavogė piniginę, buvau po atostogų ir taupymo kortelėje pinigų nebuvo. Todėl jos ir neblokavau – pamaniau, kad nesinaudoju ja vis tiek. Būtent dėl to sukčiams pavyko paimti kreditą ir nurodyti pavogtos kortelės sąskaitą, taip pasisavinant pinigus be pėdsakų. Ką tiksliai žinau, kad pavogtoje piniginėje nebuvo mano asmens tapatybės kortelės, nes po vagystės ją radau savo palto kišenėje ir apsidžiaugiau, kad bent vieną dokumentą išsaugojau“, – prisimena Mingailė.
Mergina pasakoja, kad iki šiol įtaria, jog pasidarbuoti galėjo jos bendrabučio kaimynai ar, galbūt, netgi draugai, mat jai gyvenant bendrabutyje buvo dingusi jos piniginė su banko kortelėmis.
„Pagal banko išrašus pamačiau, kad tie 500 eurų, kuriuos pervedė greitųjų kreditų įmonė, buvo greitai nuimti bankomate, esančiame netoli bendrabučio, šalia kurio aš gyvenau, kai studijavau. Ties tuo ir baigėsi tyrimas, nes pagal bankomato vaizdo įrašą buvo matyti, kad pinigus nuėmė mergina su akiniais ir kapišonu, bet man nepavyko jos atpažinti. Būtent dėl to man ir reikėjo grąžinti sumą kredito įmonei, nes nebuvo jokių įrodymų, kad tai buvo kito asmens darbas“, – pasakoja Mingailė.
„Visa ši istorija – vienas didelis nesusipratimas. Ir viskas tik dėl neatsargumo, kuris man tiesiogine ta žodžio prasme kainavo labai brangiai. Dabar suprantu, kad savo dokumentų tikrai negalima niekam siųsti. O jei kažkas pavagia piniginę – būtinai reikia užblokuoti visas korteles ir būtinai pranešti apie vagystę policijai“, – tvirtina Mingailė.
Policija įspėja: apsigauna ir jauni, ir seni
Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Erika Pernavė teigia, kad sukčiams apgauti pavyksta ne tik vyresnio amžiaus žmonės, kaip daugelis gali pagalvoti, bet ir jaunimą.
„Nėra taisyklių dėl amžiaus – apsigauna ir jauni, ir seni. Gal patiklesni pagyvenę asmenys, bet pasitaiko ir tarp jaunimo atvejų. Gal tarp jaunimo daugiau yra tokių atvejų, kai prarandami mokėjimo kortelių duomenys, kai galima apsipirkti internetu neprisijungiant prie bankininkystės – nurodant kortelės numerį, galiojimo datą ir CVV. Tai tokiu būdu dažnai prarandami kortelių duomenys, tokiu būdu sukčiai apsipirktinėja internete arba užsakinėja paslaugas. Čia labiau aktualu jaunimui, nes jie keliauja daugiau, daugiau naudojasi kortelėmis“, – pastebi E. Pernavė.
Skyriaus viršininkė teigia, kad dėl finansinių nusikaltimų internete žmonės kreipiasi iš tiesų neretai. E. Pernavė taip pat pastebi, kad nusikaltimų braižų yra labai daug, o ir su atsirandančiomis technologijomis tobulėja ir sukčiai.
„Nėra retas reiškinys, kai į policiją kreipiasi žmonės, finansiškai nukentėję internete, sukčiavimai pakankamai populiarus nusikaltimas.
Sukčiavimo būdų yra labai įvairių. Neretas atvejis, kai su bankiniais duomenimis yra sukčiaujama. Tokiais atvejais prašoma padiktuoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus. Šis buvo labai populiarus, kol nebuvo „Smart ID“. Bet jau sukčiai ieško būdų gauti ir „Smart ID“ programėlių duomenis“, – kalbėjo E. Pernavė
Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai žmonės iš patiklumo, neatsargumo, ar gal kartais ir savanaudiškumo, leidžia naudotis savo banko sąskaitomis tretiesiems asmenims ir per jas gryninti pinigus. Tokiu atveju nukenčia ne tik kiti žmonės, bet nukenčia ir tas, kas leido naudoti savo sąskaitą, nes policija ieško, į kieno sąskaita įkrito nukentėjusiojo pinigai.
O jau tada paaiškėja, kad kažkas paprašė naudotis, nes buvo kažkam skolingas, ar, kartais sako sąskaitų savininkai, kad pažįstami buvo įsiskolinęs ir nenorėjo, kad antstoliai pajamas matytų. Bet tas sąskaitos pasinaudojimas būna nusikalstamų kėslų įgyvendinimas.
„Pasitaiko investiciniai siūlymai. Ne kartą laidos apie tai yra kurtos, yra apie tai daug kalbama ir rašoma, bet žmonės vis tiek susigundo. Dėl priežasčių galim tik spėti, bet, manau, kad čia sužaidžia noras uždirbti greitai ir daug nedirbant. Žinoma, tokiose schemose ir psichologinio įtikinėjimo metodai pakankamai aktyvūs. Tokiose schemose siūlo investuoti dideles sumas, žmonės susigundo ir tokiu būdu netenka pinigų.
Dabar rečiau, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai moterys susipažįsta pažinčių portaluose su visai nepažįstamais asmenimis ir ima bendrauti, įgauna pasitikėjimą, ir skolina pinigus, arba padeda ištikus nelaimei ir tokiu būdu irgi nukenčia. Tai sukčiavimo būdų yra ne vienas“, – pastebi E. Pernavė.
Praradus duomenis – pirmiausia kreiptis į banką
Kaip teigia skyriaus viršininkė, netekus duomenų kiekvienam piliečiui pirma stotelė turi būti jų bankas.
„Praradus duomenis, pirmiausia reikia pranešti bankui. Bankai labai daug rekomendacijų teikia ir viešojoje erdvėje, ir savo svetainėse. Jie nurodo, kad atlikus nesaugų mokėjimą ir pagalvojus, kad tai gali būti sukčiai, arba pametus duomenis, pirmiausia reikia pranešti bankui, nes bankas yra pirmas žingsnelis nesaugaus mokėjimo stabdymo atveju. Pametus duomenis, taip pat reikėtų kreiptis į policiją. Tiesa, dėl pametimo policija nepradeda tyrimo, nes pametimas yra netyčinis nelaimingas faktas. Policija užfiksuoja įvykį, išduoda pažymą, jei to reikia. Bet, vėlgi, pirma stotelė turi būti bankas. Pametus ar kitaip praradus asmens dokumentus, galima kreiptis ir į migraciją tiesiogiai, arba į policija, nes yra bendradarbiavimas ir susižinojimas tarp institucijų, ir policija perduoda informaciją migracijai“, – pasakoja E. Pernavė.
Apibendrinantis patarimas, pasak jos, kurį dažnai žmonės pamiršta – būtina saugoti savo duomenis, neatskleisti jų tretiesiems asmenims.
„Jokia teisėsaugos institucija ir joks bankas niekuomet neprašo nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei jokiais kitais virtualiais būdais teikti konfidencialių duomenų, susijusių su tapatybe ir mokėjimais. Yra tik tam tikros procedūros atvykus į banką, arba atvykus į policiją. Žmonėms svarbu tai įsisąmoninti“, – priduria E. Pernavė.
