Tam tikrų sveikatos priežiūros sričių pertvarka yra reikalinga. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos keliami pertvarkos tikslai iš esmės teisingi. Bet viską reikia daryti labai pamatuotai ir atsargiai. Į tų įstaigų, kurios gerai dirba, užtikrina pagalbą gyventojams ir sunkiomis sąlygomis, veiklą nereikia kištis. Pertvarkyti reikia įstaigas, kurios dirba neefektyviai.
Ministerijai suplanavus sujungti jūsų vadovaujamą ligoninę su Jūrininkų, jūs pasiūlėte jungti šias įstaigas tik tarpusavio bendradarbiavimo ir veiklos pasidalinimo sutarčių pagrindu.
Šių ligoninių veikla jau šiandien yra labai skirtinga. Jūrininkų ligoninėje stiprinamams kardiologinis ir kardiochirurginis profilis, veikia vienintelis mūsų regione Onkohematologijos skyrius. Tačiau tokių sudėtingų sričių, kaip neurochirurgijos, onkologijos, krūtinės chirurgijos, veido ir žandikaulių chirurgijos ir kt., skyriai veikia tik pas mus.
Kaimyninė ligoninė iš mūsų perka laboratorinius tyrimus, patologinės medicinos, magnetinio rezonanso paslaugas. Mes iš jų perkame kai kurias konsultacijas, jie - iš mūsų. Taigi mūsų veikla pasidalinta, bet jei reikia - galime susėsti ir dar labiau pasidalinti.
Kita vertus, kyla pavojus, kad bus išardyti susiformavę kolektyvai. Kai prasideda suirutė, žmonės išeina, išvyksta į užsienį, kaip yra Latvijoje. Mes neseniai į darbą priėmėme 20 naujų jaunų gydytojų. Jei jie nebūtų tikri dėl ateities, dėl stabilumo - ar būtų ėję pas mus dirbti?
Teigiama, kad vienas reformos tikslų - panaikinti dubliuojančius skyrius bei dubliuojančias diagnostines , pvz., kompiuterinės tomografijos, paslaugas vieno miesto ligoninėse.
Dubliuojančiais skyriais galima laikyti tuos, kurie abu pustuščiai. O kai abu perpildyti - jie nėra dubliuojantys. Juk panaikinus vieną tokį skyrių, išaugs eilės laukiančiųjų atsigulti į kitą. Ko bus pasiekta, jei viena ligoninė tokį skyrių uždarys, o kita papildomai dar vieną atidarys?
Šiandien mūsų mieste tomografų yra tiek, kiek jų reikia, nesvarbu kurioje gatvės pusėje. Net jei ligonines sujungtų, jie ten stovėtų. Jų reikia ir mažesnėse rajonų ligoninėse, nes šiandien jie būtini kaip chirurgui skalpelis. Laikai pasikeitė. Visi jie apkrauti, laukiančiųjų - eilės.
Bet ar neištuštės ligoninių skyriai, jei ligonių kasa nebepirks tiek paslaugų?
Negi žmonės nustos sirgti? Gydysime vis tiek. Juk sėkmingai gydėme ir gaudami labai mažai pinigų. Kitų metų planuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas prilygtų 2004 metų lygiui, bet juk ir tais metais mes užtikrinome gyventojams pagalbą. Kaip tai pavyksta? Tai užtikrinti padeda efektyvus, našus darbas. Apskritai darbo našumas Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose labai skirtingas, todėl ir siūlau reformuoti tas įstaigas, kurios dirba nenašiai. Mes per metus suteikiame pacientams 5-6 mln. paslaugų, kurių neapmoka ligonių kasa. Ir ministras klausė, kaip mes galime tas paslaugas suteikti. Ogi našiai dirbame. Palyginkime: vienas mūrininkas plytą į mūrą padeda per 3 minutes, kitas tą patį ir dar kokybiškiau - per pusantros minutės.
Mūsų ligoninėje 2008 metais gulėjo 45 tūkst. pacientų, pusė jų - klaipėdiečiai. Ambulatorinių paslaugų suteikėme 268 tūkst. pacientų, 70 proc. jų - klaipėdiečiai. Per metus čia atliekama apie 25 tūkst. operacijų.
Įstaigos finansinis balansas teigiamas - pajamos viršija išlaidas, t.y. dirbame efektyviai. Esame vienintelė didžioji ligoninė, kurioje šiemet nebuvo mažinami atlyginimai.
Manau, jei biudžetas daugiau nemažės, tik tiek, kiek planuojama kitiems metams, - sunkiai, bet atlaikysime. Juk buvo krizė 1998-1999 metais, tuomet ligonių kasa liko skolinga mūsų įstaigai per 10 mln. litų. Ta skola taip ir liko, o mes teikėme paslaugas kaip teikę.
Ministerija siūlo sujungus ligonines, naująjį darinį - Klaipėdos ligoninę - perduoti valstybės pavaldumui. Jūs siūlote palikti du steigėjus. Kam jų tiek daug?
Savivaldybė neprarastų turto, politikai atsiskaitytų prieš savo rinkėjus. Ministerija išvis neturėtų būti nė vienos įstaigos steigėja, nes ūkinės veiklos funkcija jai nepriskirta. Jei kokios nors įstaigos steigėja bus ministerija - gali būti priimami politiniai sprendimai. Jei steigėjas - savivaldybė, politinį sprendimą dėl ligoninės veiklos įgyvendinti gana sudėtinga. Vyriausybė negali savivaldybei nurodyti, gali tik siūlyti atsižvelgti į jos nuomonę.
Ar pritariate trijų R koncepcijai - kad ligoninės būtų suskirstytos į tris lygmenis?
Nepritariu, nes taip jau buvo sovietiniais laikais. Buvo respublikinės, tarprajoninės ligoninės. Po trimis R slepiasi paslaugų padalinimas ir išskirtinių ligoninių didesnis finansavimas, pacientas nebegalės rinktis, kurioje įstaigoje jam gydytis. Turi išlikti konkurencija. Šiandien Klaipėdoje žmonės gali rinktis chirurginę, terapinę, ambulatorinės konsultacijos paslaugą trijose ligoninėse. Jie renkasi, kur geriau, kokia ligonine, kokiu gydytoju pasitiki. Be konkurencijos nebus progreso.
Teigiama, kad sujungus ligonines bus sutaupyta - administracinių bei kitų išlaidų sąskaita.
Tokių paskaičiavimų nėra. Jei vietoje vyriausiojo gydytojo bus pavaduotojas - atlyginimą reikės mokėti tokį pat. Buhalterių turės išlikti kiek yra - juk tas pats žmogus nepadarys daugiau darbo. Tad ekonominė nauda, jei ir bus, tai neženkli.
Dabar visur keliamas ekonominis efektas. Bet ir iki šiol, kol buvo daugiau pinigų, pagal skiriamą BVP dalį sveikatos priežiūrai Lietuva buvo tarp tų Europos šalių, kurios skiria mažiausiai pinigų. Gal geriau mažinkime kitoms sferoms - mažiau tieskime kelių, mažinkime karines išlaidas ar ką kita. Visi sutaria, kad sveikata žmonėms yra svarbiausia, bet kai tik prieinama iki pinigų - jų reikia mažiausiai. Mes ir šiaip jų nedaug turime. O jei dar taupysime, kas pasikeis, jei bus viena ar dvi ligoninės?
Ar gali būti, kad ši ligoninių tinklo reforma nepateisins lūkesčių?
Esu optimistas, ir manau, kad sveikas protas nugalės. Ministerija įsiklausys į pacientų, medikų visuomenės nuomonę ir ji nusvers, kokios reformos bus padarytos. Keista manyti, kad medikai nenori, kad būtų gerai pacientams. Visi jie suinteresuoti, kad paslauga žmogui būtų kuo geresnė. Bet jei bus daroma buldozeriniu principu - nieko gero nelauk. Juk ir
