Dvidešimtame pėsčiųjų žygyje dalyvavo Lenkijos, Lietuvos, Danijos, JAV, Rusijos, Vokietijos ir kitų šalių tikintieji. Juos lydėjo 40 kunigų. Kasdien buvo įveikiama apie 30 km, nakvojama mokyklose, palapinėse, pas gyventojus. Nakvynė pas vietinius žmones buvo ypač aktuali vienuolėms, kurios pagal savo įžadus negalėjo viešai nusirengti ir su visais maldininkais maudytis ežeruose ar upėse. „Nors šiemetis karštis ir trukdė, sveikatos problemų neturėjome, tikslą pasiekėme laimingai“, - sakė piligrimų vadovas kunigas Tomasz Pełszyk.
Dvidešimtąjį kartą su visais ėjo vyriausias žygio dalyvis 82-metis Wincenty iš Varšuvos, jauniausias buvo 8-metis Kamil. Lietuvos teritoriją žygeiviai pasiekė per 2 dienas – liepos 17-ąją ir apsistojo Leipalingyje (lenkų vadinamame Lejpuny). 18 dieną pėsčiųjų kolona įveikė dar 26 kilometrus ir jau buvo Merkinėje (Merecz), 19 dieną nužingsniavusi 31 kilometrą įžengė į Varėną (Orany). Čia lenkų dvasininkams pirmą kartą buvo leista laikyti mišias.
Iš Varėnos buvo einama į Eišiškes ir taip toliau iki Vilniaus. Pasiekę sostinę maldininkai Lietuvoje viešės porą dienų. Kiek tiksliai žygeivių šiemet įveikė maršrutą Suvalkai – Vilnius, dar nėra žinoma. Neoficialiai tvirtinama, kad tai buvo 1 tūkst. 50 (7 grupės po 150) žmonių. XIX pėščiųjų marše ėjo 1 tūkst. 273, XVI - 1 tūkst. 185, XI - 1 tūkst. 970, VI - 1 tūkst. 68, II - 565, I – 150 asmenų.
