Ką apie laiko sukiojimo poveikį mano psichologas? Kaip greičiau prisitaikyti prie pasikeitusio ritmo?“ – klausia skaitytoja Margarita.
Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.
Ekonominė nauda nežinoma
Laikrodžio rodyklę persukame du kartus per metus. Prieš savaitę pradėjome gyventi vasaros laiku. Žiemos ir vasaros laikas įvedamas siekiant efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Tačiau nuo 2003 metų, kai Lietuvoje buvo įvestas vasaros laikas, iki šiol nėra pateikta jokių ekonominių skaičiavimų, kurie įrodytų laiko sukinėjimo ekonominę naudą. Kalbama apie elektros taupymą, tačiau laiko kaitaliojimo idėja atsirado dar Pirmojo pasaulinio karo metais, vėliau prisiminta per Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo svarbu taupyti kiekvieną kilovatvalandę elektros.
Šiandien padėtis yra kardinaliai pasikeitusi – naktimis apšviečiamos miestų gatvės, šviečia iškabos ir reklamos. Didysis elektros energijos vartotojas yra pramonė ir transportas, o buityje žmonės jos suvartoja palyginti nedaug. Kad ir į kurią pusę būtų persuktas laikas, gamyklos ir transportas – troleibusai, elektriniai traukiniai – suvartoja tiek pat elektros energijos. Mano nuomone, vasaros ir žiemos laiko įvedimas tėra valdančiųjų noras demonstruoti savo galią.
Patiriamas stresas
Visas žmogaus gyvenimas yra suskirstytas ciklais. Naktį žmogus miega, o dieną yra aktyvus. Mums tai įgimta. Todėl laiko pakeitimas daugeliui sukelia stresą – organizmo reakciją į būtinybę prisitaikyti. Vieni žmonės prisitaiko greičiau, kiti lėčiau. Persukus laiką, vieniems sunkiausios būna pirmosios keturios paros, kiti streso padarinius įveikia maždaug po savaitės, o trečioji grupė, kurią sudaro 15–20 proc. gyventojų, prisitaiko tik po dviejų savaičių.
Taigi, turint galvoje ir žiemos laiko įvedimą, žmonės dėl to patiria iki mėnesio trunkantį stresą. Ar mums tikrai jo reikia? Mes, lietuviai, per mažai dėmesio kreipiame į savo dvasinę gerovę. Ar ne todėl tarp laimingiausių pasaulio šalių esame tik 50-oje vietoje? Čia tiktų liūdnai pajuokauti: vienintelis laiko persukimo privalumas – įrodymas, kad lietuvis skiriasi nuo karvės. Protingas ūkininkas nekaitalioja karvių melžimo laiko – juk gyvuliui nepaaiškinsi, kad valdžios nurodymu turime pasukti laiką valandą į priekį. O anksčiau pamelžta karvė duos mažiau pieno.
Kaip prisitaikyti?
Labiausiai dėl laiko sukinėjimo kenčia vaikai, ypač ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus, taip pat vyresnio amžiaus žmonės. Tiesa, pensininkai, kuriems nereikia skubėti į darbą, gali iš lėto prisitaikyti prie pasikeitusio paros ritmo.
Žmonės skirtingai prisitaiko prie laiko persukimo. Kadangi valdžia neskuba rūpintis mūsų dvasine gerove, tuo turėtume pasirūpinti mes patys. Keletas patarimų, ką daryti, kad organizmas lengviau ištvertų laiko pasikeitimą.
Vartoti pakankamai skysčių, ypač vandens. Kai organizmui trūksta skysčių, įveikti stresą daug sunkiau.
Kuo daugiau laiko būti dienos šviesoje, ypač šviečiant saulei. Pabudus ryte labai naudinga pabūti gryname ore, pasigrožėti bundančia gamta – greičiau įveiksite snaudulį.
Kuo mažiau vartoti stiprios kavos, arbatos bei alkoholio, ypač vakare, nes šie stimuliatoriai keičia natūralų mūsų ritmą.
Laikytis miego režimo: eiti gulti vakare ir keltis ryte tuo pačiu metu. Miegoti išvėdintame 15–24 laipsnių oro temperatūros kambaryje, nepamiršti užtraukti naktines užuolaidas.
Greičiau užmigti vakare ir pabusti žvaliems ryte labai padeda levandų eterinio aliejaus aromatas miegamajame, nes levandos ramina nervų sistemą.
Jeigu vis dėlto jūsų miegas sutriko, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad jums paskirtų melatonino preparatų, kurie padės sureguliuoti miego režimą.
