Policija teigia, kad per šių metų 10 mėnesių viso užregistruoti 1862 tyrimai dėl sukčiavimų. Pasak policijos, tai 9 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Kaip teigia Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, šiemet ištirta 55 procentai sukčiavimo atvejų.
„Žmonių prarastos sumos yra labai įvairios – nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimt tūkstančių eurų“, – priduria J. Samorokovskaja.
Auka tapti gali bet kuris
Pasak jos, sukčiai gali taikytis į bet kurį – aukomis tampa įvairaus amžiaus, lyties ir išsilavinimo žmonės.
Komunikacijos poskyrio vedėja sako, kad sunku nusakyti statistinio sukčiaus portretą, mat tai – įvairūs žmonės.
„Vieno statistinio sukčiaus portreto nėra. Dažniausia skirtingi sukčiai naudoja skirtingas sukčiavimo schemas.
Pavyzdžiui, gana paplitę yra „Nigerijos“ sukčiavimai, kuriuos vykdo šios šalies gyventojai (pažintys socialiniuose tinkluose ir, įgavus pasitikėjimą, pinigų prašymas įvairiais pretekstais, melagingi el. laiškai).
Sukčiavimus iš įkalinimo įstaigų vykdo ten bausmes atliekantys asmenys. „Investicinius“ sukčiavimus, kuomet skatinama pirkti akcijas arba investuoti į kriptovaliutą, vykdo žinantys kelias kalbas užsienio šalių piliečiai“, – pasakoja J. Samorokovskaja.
Naudoja įvairius metodus
Sunku nusakyti, kokių sukčiavimo būdų gali pasitaikyti ateityje, mat sukčiai naudoja įvairias formas, vis grįžta prie senų schemų, taip pat prisitaiko prie naujų galimybių.
„Populiariausios – pirkimai internetu (kai iš anksto pervedami pinigai, žmogus gauna nekokybišką prekę arba negauna visiškai), bei skambučiai, žinutės, apsimetant įvairių tarnybų atstovais, kai sukuriama istorija su į nelaimę patekusiais giminaičiais“, – pastebi J. Samorokovskaja.
Policija primena, kad užsitęsus pandemijai gali daugėti sukčių, ypač elektroninėje erdvėje.
Viena iš paskutinių pasauliniu mastu plintančių su COVID-19 susijusių apgavysčių formų yra Pasaulio sveikatos organizacijos imitavimas, siunčiant melagingą informaciją elektroniniu paštu su kenkėjiškomis nuorodomis, paskelbtomis laiškuose ar jų prieduose.
Policijos patarimai gyventojams
Kritiškai vertinkite elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamas nuorodas, susijusias su COVID-19 tematika ir ne tik. Nesidalykite įtartinomis socialiniuose tinkluose platinamomis žinutėmis, o dar geriau – jų apskritai neplatinkite.
Būtinai įvertinkite tokių gaunamų laiškų autentiškumą ir turinį, atkreipdami dėmesį į pateiktas nuorodas ir pridedamus priedus. Įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu galite užvedę pelytę ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas.
Jokiu būdu neatidarykite gaunamų įtartinų laiškų, juose esančių nuorodų ar pridedamų failų. Gavę tokių laiškų, juos iškart ištrinkite. Jeigu paspaudėte ant įtartinos nuorodos – būtinai pasikeiskite elektroninio pašto slaptažodį.
Kritiškai vertinkite visas parduotuves (jų internetinius adresus), ypač tas, kurios prekes siūlo neįtikėtinai žemomis kainomis. Netikros elektroninės parduotuvės svetainės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų. Svetainės adresas ar pavadinimas gali būti panašus į žinomų elektroninių parduotuvių adresus, o pirkėjai viliojami didelėmis nuolaidomis. Netikra nuoroda (adresas) gali būti labai panaši į egzistuojančio ir gerai žinomo tinklapio adresą.
Svarbu atkreipti dėmesį, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL (TLS) sertifikatą, šifruojantį perduodamus duomenis. Dažniausiai populiariausios naršyklės įspėja, jeigu nėra naudojamas sertifikatas ar jis nėra patikimas. Paprasčiausias būdas įsitikinti – prie http trumpinio turi būti raidė „s“, pvz.: https://www.nksc.lt.
Apsipirkite tik žinomose, patikimose elektroninėse parduotuvėse.
„Pagrindinis dalykas – nuolatos būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją“, – primena policija.
