Marijampolės pataisos namuose kalėjęs žudikas skambindavo iš įkalinimo įstaigos mobiliojo ryšio telefonu gyventojams, meluodamas apie į avarijas ir policiją patekusius artimuosius ir taip išviliojo daugiau nei 66 tūkstančius litų.
Teisėsaugos pareigūnų žiniomis, dalyvauti sukčiavime kalinys sukurstė dar maždaug dešimt kartu su juo laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ar jau laisvėje esančių bendrų.
Nusikaltimai buvo vykdomi nuo 2004 metų vasario iki 2005 metų spalio.
Iš 18 žmonių nusikaltėliai įvairiomis valiutomis pasikėsino apgaule įgyti 78 tūkstančių litų vertės turtą bei turtines teises, o faktiškai apgaule įgijo šiek tiek daugiau nei 66 tūkstančius litų vertės turtą bei teisę naudotis 905 litų vertės mobiliojo ryšio paslauga.
Byloje dėl sukčiavimo, policininko vardo pasisavinimo ir neteisėto mokėjimo kortelės panaudojimo finansinėms operacijoms inicijuoti kaltinimai pateikti 5 asmenims, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Dar 3 nusikaltėliai yra pasislėpę nuo teismo.
Be to, dar 2 sukčiai buvo pagauti ir nuteisti anksčiau todėl, kad nukentėjusieji laiku susiorientavo ir apie mėginimus iš jų išvilioti pinigus laiku informavo policiją. Ėję paimti apgaule išgautų pinigų, sukčiai buvo sulaikyti įvykio vietoje su tiesioginiais įkalčiais.
Pagrindinis bylos įtariamasis - ne kartą teistas M.U.
Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos atlikto tyrimo duomenimis, M.U. skambindavo nepažįstamiems, dažniausiai garbaus amžiaus žmonėms, ir prisistatęs jų artimais giminaičiais arba policijos pareigūnu, meluodavo apie pašnekovų artimuosius ištikusias nelaimes.
"Kaltinamasis dažniausiai sakydavo, kad eismo įvykio ar muštynių metu sužaloti žmonės ir aiškindavo, kad susitaikymui su tariamais nukentėjusiais reikalingi pinigai", - nusikaltimo schemą trumpai apibūdina policijos atliktą tyrimą kontroliavęs Generalinės prokuroras Simonas Minkevičius.
Pasak prokuroro, derybos paprastai buvo pradedamos nuo 3 tūkstančių litų sumos.
Jei aukos sutikdavo, vėliau būdavo mėginama išprašyti daugiau, kalbėta tiek tariamo giminaičio, tiek pareigūno, o kartais net kelių pareigūnų, ir tariamo nukentėjusiojo vardu.
Laisvėje esantys nuteistųjų giminaičiai ar pažįstami organizuodavo apgaule įgytų pinigų pervedimą į nuteistųjų ar jų artimųjų sąskaitas, mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo paslaugų įsigijimą ir pan.
M.U. bendrininkai - visi anksčiau teisti ir atlikę bausmes.
Iš pataisos namų koordinuojami telefonu, jie eidavo pas apgautus žmones ir, apsimetę tariamų nuo jų artimųjų nukentėjusių asmenų giminaičiais, paimdavo pinigus. Kartais pinigus buvo liepiama pervesti pervesti į banko sąskaitas, atidarytas fiktyvių asmenų ar asmenų, kurie savo mokėjimo korteles buvo praradę ar perleidę nepažįstamiems asmenims, vardu.
Pinigai iš šių sąskaitų nedelsiant buvo išgryninami bankomatuose.
Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Simonas Minkevičius pataria gyventojams, kaip apsisaugoti nuo sukčiautojų telefonu.
Pareigūnas primygtinai prašo gyventojų nepasiduoti panašiems mėginimams juos apgauti.
Sulaukus panašių skambučių, visų pirma, reikėtų susisiekti su tariamai į nelaimę papuolusiais artimaisiais.
Prokuratūros turimais duomenimis, kaltininkai kartais tuo pat metu skambina ir žmonėms, apie kurių tariamas nelaimes praneša, tokiu būdu padarydami neįmanomą susisiekimą su artimaisiais.
"Jei rinkdami tariamai į nelaimę patekusio giminaičio telefono numerį girdite užimtumo signalą, susisiekite kartu su juo gyvenančiais asmenimis, kaimynais ar bent jau reikalaukite, kad tariamai į nelaimę patekę artimieji paskambintų iš savo telefonų, kad jūs galėtumėte matyti jų telefonų numerius", - sako prokuroras.
Apsimesdami nukentėjusiais, sukčiai netgi kalba verkšlenančiu ar neaiškiu balsu, aiškina, kad jiems sužeistas veidas, todėl jie negali aiškiai kalbėti.
"Jei nesate tikras dėl giminaičio tapatybės, užduokite skambinančiajam keletą "kontrolinių" klausimų. Klausti galima tik apie jums dviems žinomus įvykius ar apie realiai nebuvusius faktus. Jei pašnekovai stengsis išvengti tiesioginių atsakymų - tai jau rimtas signalas, kad galima apgaulė", - teigia S.Minkevičius.
Jei visgi priimamas sprendimas pinigus perduoti, būtina reikalauti pinigų atėjusių asmenų dokumentų ir užsirašyti jų duomenis. Reikia reikalauti, kad jie savo ranka parašytų pakvitavimą apie atsiskaitymą. Tai palengvintų tyrimą, kai sukčiaujantys asmenys būtų nustatyti.
Pastaruoju metu vis dažniau apgaunami vaikai. Tėvai turėtų jiems papasakoti apie tai, kad tokio skambučio gali sulaukti ir jų šeima.
Policijos pareigūnai neturi spręsti pažeidėjų susitaikymo su jiems žalą padariusiais asmenimis - jie privalo registruoti visus nustatytus teisėtvarkos pažeidimus. Žmonės gali būti ramūs -tais atvejais, kai įstatymai leidžia nepradėti proceso ar jį nutraukti šalims susitaikius, tai galima padaryti bet kurioje proceso stadijoje iki pat priimant nuosprendį, todėl nebūtina skubėti to daryti iš karto po įtartino pranešimo apie tariamą nelaimę.
Geriau pirma susitikti su tais, kurių naudai prašomi pinigai. Įsidėmėtina, kad visais atvejais, kai skambina policijos pareigūnais prisistatantys asmenys ir prašo pinigų, tokiu būdu "stengdamiesi kažkam padėti", yra daromas vienoks ar kitoks teisės pažeidimas, apie kurį reikėtų informuoti policiją ar prokurorą.
Gyventojams skundžiantis, kad policijos pareigūnai kartais nereaguoja į pranešimus apie skambinusius sukčius, prokuroras S.Minkevičius apie tokį pareigūnų elgesį prašo raštu informuoti prokuratūrą, kurios veiklos teritorijoje yra policijos įstaiga.
"Policija privalo registruoti ne tik padarytus, bet ir daromus ar rengiamus nusikaltimus ir nedelsiant imtis priemonių juos užkardyti ir tirti. Policijos pareigūnų atsisakymas veikti, kol veika nėra baigta, yra šiurkštus policijos veiklą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas. Gavę tokį pranešimą prokurorai privalės spręsti pareigūnų atsakomybės klausimus", - sako S.Minkevičius.
Jo teigimu, kova su tokio pobūdžio nusikaltimais negali būti sėkminga be pačios visuomenės pagalbos. Informuodami teisėsaugos institucijas apie tokias veikas, gyventojai apsaugotų nuo jų ne tik save, bet ir savo artimuosius bei kitus, dažnai senyvo ar labai jauno amžiaus asmenis nuo negatyvių išgyvenimų dėl tariamai nukentėjusių jiems brangių žmonių, taip pat nuo dažno viso gyvenimo santaupų praradimo.
