Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasiūlė Rytų Europos šalims įsivesti eurą netampant euro zonos narėmis. Tiesa, oficialių TVF pareiškimų nebuvo, apie pasiūlymą visuomenė sužinojo iš dienraščio „The Financial Times“, kuris nutekino įslaptintą TVF medžiagą.
Lietuvos valdžia į laikraščio žinią reagavo aukščiausiu lygiu. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė: „Lietuvai greitesnis euro įvedimas būtų labai naudingas, tai išspręstų didelę dalį finansų krizės problemų.“ Lietuvos finansų ekspertai pagūžčiojo pečiais, nes nelabai suprato, kaip galima savavališkai įsivesti eurą ir nesusipykti su Europos centriniu banku (ECB) bei Europos komisija (EK).
Susirašinėja per spaudą
Kažin kodėl įslaptintas TVF memorandumas buvo aptartas laikraštyje? Kas tai per viešųjų ryšių triukas?
Balandžio pradžioje Londone vykęs G20 šalių viršūnių susitikimas suteikė nemažai optimizmo. Buvo pažerta pažadų labiau reguliuoti tarptautinius finansus, bet rimti sprendimai atidėti ateičiai. Nieko nuostabaus, kad į viešąją erdvę papilama įvairios informacijos siekiant išsiaiškinti galimas pozicijas.
Pavyzdžiui, tokiu zondavimu galima laikyti dar prieš G20 šalių susitikimą Kinijos centrinio banko tinklalapyje paskelbtas jo vadovo mintis apie būtinybę susitarti dėl naujos tarptautinės rezervinės valiutos, nes doleris šiam vaidmeniui vis mažiau tinka. Matyt, ir paviešintas TVF pasiūlymas dėl euro įvedimo Rytų Europoje laikytinas žvalgyba.
Pjaunama šaka
Kodėl TVF tokius dalykus siūlo? „Greituoju būdu“ įvedus eurą ES narėse, kurios neatitinka dabartinių griežtų reikalavimų, šioms šalims atkristų galvos skausmas dėl savų valiutų kurso. Pavyzdžiui, TVF paskolų gavėja Latvija dabar dalį paramos eikvoja lato stabilumui palaikyti. Jeigu Rytų Europoje cirkuliuotų euras, TVF sutaupytų paramos ir nesuktų galvos dėl labai blogo savo įvaizdžio tais atvejais, kai pagalba siejama su reikalavimu devalvuoti nacionalinę valiutą. Taigi TVF perša pasiūlymą, kad ekonomiškai stipresnės ES šalys taptų silpnesniųjų valiutiniais vilkikais. Kita vertus, toks pasiūlymas, jei būtų įgyvendintas, nepadidintų euro patikimumo. Agituodama švelninti euro įvedimo sąlygas, Lietuvos valdžia pjauna šaką, ant kurios norėtų saugiai atsisėsti.
Baubas ir lito stabilumas
TVF Lietuvoje kai kam atrodo baisus baubas, bet nereikia pamiršti, kad vadinamoji valiutų valdyba, kuri Lietuvoje gyvuoja jau penkiolika metų, buvo įvesta tam baubui patarus ir pritarus.
Per tą laiką lietuviai neturėjo pagrindo skųstis dėl lito stabilumo. Euras Lietuvoje „partizaniškai“ jau įvestas, nes litas tvirtai susietas su Europos valiuta. Žinoma, Seimas galėtų keisti lito ir euro kursą, jeigu TVF lito devalvavimą iškeltų kaip vieną iš pagalbos Lietuvai sąlygų. Nenuostabu, kad mūsų valdžia bent jau iki prezidento rinkimų apdairiai vengia kalbų apie skolinimąsi iš TVF.
Kadangi tarptautinės institucijos susirašinėja per spaudą, vertėtų atkreipti dėmesį į Edwardo Lucaso straipsnį žurnale „The Economist“. Ten teigiama, kad Lietuva anksčiau ar vėliau kreipsis į TVF, bet litas veikiausiai nebus devalvuotas. Įdomu, kieno prognozę įgarsino E. Lucasas – TVF ar A. Kubiliaus?
