Meteorologai žadėjo besniegę žiemą, bet štai „visai netikėtai“ sausio pabaigoje Lietuvą užgriuvo tikra žiema. Vaikai su žemdirbiais džiaugiasi, medikai su kelininkais – keikiasi, na o policija praneša apie šaltyje mirusius ar galūnes nušalusius girtuoklius ir benamius.
„Akistata“ išsiaiškino paslaptį, kas padeda benamiams išgyventi žiemos negandas.
Kad sužinotų, kaip šis skurdžiausias visuomenės sluoksnis išgyvena per šalčius, korespondentas turėjo vykti į nakvynės namus, nes vasarą netoli prekybos centrų drybsodavusius benamius išvaikė sniegas ir šaltis.
Šiaulių nakvynės namuose nuolat gyvena 70–80 benamių, o pernakvoti atvyksta dar pusė tiek. Tiesa, paspaudus šaltukui, praleisti naktį po šiltu stogu vakarais atkėblina dvigubai ir net trigubai daugiau benamių.
Benamių daugėja
Kaip „Akistatos“ korespondentui sakė nakvynės namų socialinio darbo organizatorė Danutė Bogušienė, benamių daugėja ir jie jaunėja. „Be to, daugėja ir benamių invalidų. Per speigus jie girti nugriūna, nušąla galūnes, – visiškai nelinksmai pridūrė D. Bogušienė. – Yra buvę, kad įeini į mūsų namų kambarį ir jame randi sėdinčius penkis vyrus, kurie turi penkias kojas...“
Vos socialinio darbo organizatorė baigė pasakoti, į nakvynės namų vestibiulį įtrepsėjo pagyvenusi pora – Nijolė su Dariumi. Du žmonės, bet tik trys kojos, na – ir du ramentai, nes Darius – vienakojis invalidas.
„Pragerta“ koja
Šis vyras net neslėpė, kad koją „pragėrė“, tiksliau – nušalo girtas. Netruko įsimesti gangrena, nori nenori teko gultis po chirurgo peiliu. Benamio laimei, nakvynės namų bei socialiniai darbuotojai pasirūpino, kad pirmasis sunkus protezas būtų pakeistas į naują, plastmasinį, lengvą. Iš to džiaugsmo Darius užgėrė ir už taisyklių laužymą neteko kambario nakvynės namuose. Jis dabar čia įleidžiamas tik pernakvoti.
Tad pasnaudęs kelias valandas nakvynės namuose, Darius su Nijole kitą dieną septintą ryto privalėjo išklibinkščiuoti į miestą ieškoti laimės.
Žinome tą benamių „laimę“, randamą šiukšlių konteineriuose. Alaus buteliai, metalas, maisto išėdos. Belieka išsiaiškinti, ar viduržiemį lengviau iš konteinerių pramisti nei šiltuoju metų laiku. To paklausti du apšepę vyrai, Šiauliuose rausęsi šiukšlių konteineryje, susiginčijo.
Skirtingi požiūriai
„Man žiemą sunkiau ir blogiau! – pareiškė Jonui pasivadinęs vyras, todėl vadinkime jį pesimistu.
„Neklausykit jo, žiemą kaip tik lengviau, – pareiškė jo draugas optimistas Petras. Šis pridūrė, kad nesąs benamis, bet padedąs Jonui ieškoti laimikio.
Jonas ėmė bėdotis, kad žiemą šalta raustis po šiukšles, kurios neretai būna suledėjusios. „Tačiau kai miestiečiai išmeta maisto, jis ilgai laikosi šiukšlių konteineryje šviežutėlis, lyg prekybcentrio šaldytuve“, – draugui prieštaravo Petras.
Tada pesimistas Jonas pareiškė, kad žiemą išmetamos nuorūkos sušlampa ir ištežta. Na o optimistas Petras jį pertraukė pareikšdamas, jog spiginant šalčiui sustipę rūkaliai anksčiau numeta „kancarus“, todėl juose lieka daugiau tabako nei vasarą, kai neretai rūkoma tol, kol ima degti pirštai.
Randa net aukso
Šiaip ar taip, dėl šiukšlių konteineriuose randamo grobio – tuščių butelių ir metalo – Jonas su Petru nesiginčijo. Tiek optimistas, tiek pesimistas pritarė, jog negali atspėti, kokią dieną kokiame konteineryje ko rasi. Ypač daug džiaugsmo būna aptikus išmesto vario ar žalvario laužo, nes už jo kilogramą supirktuvės moka 12–13 litų. Tai ne aliuminis, už kurį teduoda 3 litus, ar geležis, už kurios kilogramą tegausi varinių centų. Gaila, spalvotieji metalai tarp šiukšlių seniai tapę retenybe.
„O kartą aš radau aukso!“ – neiškentęs pasigyrė Petras. – Tiesa, tai buvo tik kartą ir maždaug prieš 5 metus, bet tai buvo tikrų tikriausias auksas!
Kažkoks šiaulietis, matyt, užmiršo, kad savo nedidelį, greičiausiai iš senelių paveldėtą lobį, slėpė tarp senų skudurų. Vieną dieną jis pats, bet greičiau jo sutuoktinė, skarmalus ištrenkė į konteinerį. Po šiukšles rausdamasis Petras rado mažą dėžutę, kurioje žibėjo 5 vestuviniai žiedai ir carinė auksinė 5 rublių moneta.
Optimizmas – nekainuoja
Tą aukso radinį Petras pardavė pusvelčiui, už 500 litų, bet turtuoliai juk nesidera! Pragėrė irgi su polėkiu, kaip tikras optimistas – per... vieną dieną. Užtai su gera likimo draugų kompanija.
Atsidusęs Petras beveik nerte neria į šiukšlių konteinerį tikrinti išmesto suplyšusio švarko kišenių – jose kartais pasitaiko užmiršta piniginė. Deja, kišenėse aukso nėra, tik sovietinis Išradėjų ir racionalizatorių draugijos nario pažymėjimas su įrašu, kad jo savininkas nario mokestį 1963 metais yra sumokėjęs.
Jono žvilgsnis apsiblausia, o Petras džiaugdamasis brukasi tą pažymėjimą į užantį ir sako parduosiąs turgaus senienų kolekcionieriui – litą jis tikrai duosiąs.
Štai ir paaiškėjo, kad benamiams, alkoholikams, valkatoms ar šiaip varguoliams – šiukšlių konteinerių rausėjams – žiemos negandas pergyventi padeda ne tik keli uždirbami litai, ne tik už juos perkama pigi dvokianti naminė degtinė, bet ir nieko nekainuojantis optimizmas.
TIK FAKTAI:
Po 6–7 kartus teisti Gintaras Stankevičius (36 m.), Andrėjus Pranckūnas (33 m.), Marius Ernasas (25 m.) ir Raimundas Navickas (39 m.) pirmosiomis 2009-ųjų dienomis Šiauliuose, Dubijos gatvėje, sulindo į slėptuvę, kurią benamiai buvo pavertę savo landyne. Pasigėręs ketvertas ėmė kabinėtis prie benamių, galiausiai 3 iš jų sumušė mirtinai, o dar vieną sunkiai sužalojo. Žudikai nuteisti kalėti nuo 18 iki 12 metų.
2011-ųjų sausio 13-ąją Klaipėdoje, Taikos prospekto 43-iojo daugiabučio laiptinėje, peiliu į krūtinę mirtinai sužeistas čia šildęsis 60 metų benamis. Į Klaipėdos universitetinę ligoninę nelaimėlis pateko ištiktas komos ir po pusvalandžio mirė Reanimacijos skyriuje.
2008-aisiais Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos gatvėje, grupelė alaus išgėrusių paaglių įlindo į apleistą namą ir rado ten nakvojantį 63 metų benamį Leonidą K. Kad draugams padarytų įspūdį, šešiolikmetis Ovidijus Pocius, jo bendraamžis Mindaugas Butenavičius ir 15 metų Mindaugas Rakštys benamį taip sumušė, kad jis mirė. Žudikai nuteisti kalėti po 6–7 metus.
2009-ųjų vasarį 57 metų benamis invalidas Vitalijus G. įlindo į netoli Šiaulių turgaus stovintį apleistą namą pernakvoti. Tai pastebėję tuo metu dar nepilnamečiai šiauliečiai Edvinas Lukauskis bei Sataras Satarovas nutarė jį apiplėšti. Vitalijaus G. kišenėse teradę apie 10 litų, abu jaunuoliai supyko ir benamį taip sumušė, kad jis mirė. Policija žudikus surado po pusantrų metų trukusių paieškų.
2008 metų kovo mėnesį buvusio Palangos kempingo teritorijoje, apleistame pastate, 4 nepilnamečiai – šešiolikmečiai dvyniai ir du keturiolikmečiai – be jokios priežasties suspardė ir sumušė lovoje gulėjusį 43 metų benamį. Vežamas į ligoninę jis mirė.
2009-ųjų lapkritį Pasvalyje, Geležinkeliečių gatvės name, šešiolikmetis mirtinai sumušė 53 metų benamį.
2010-ųjų kovo mėnesį Utenoje, Aukštakalnio gatvėje, nebaigtame statyti name apsinakvojusį 50 metų benamį Rimantą K. mirtinai sumušė du šešiolikos ir septyniolikos metų paaugliai. Benamis gyvybės neteko už tai, kad atsisakė nueiti į parduotuvę paaugliams nupirkti cigarečių.
2010-ųjų spalį 28 metų benamis Vaidotas M. su 35 metų Jurgita R. nakvojo apleistame pastate Šiaulių pakraštyje. Į namą įlindę iš Vilkaviškio rajono kaimo atsibastę, ką tik pilnametystės sulaukę broliai Edgaras ir Erikas Janulevičiai moterį sužeidė, o V. Mickų nudūrė peiliu. Sulaikius žudikus nustatyta, kad pusmečiu anksčiau Šiaulių benamių pamėgtoje nakvynės vietoje jiedu užmušė benamį Arūną L.
Po Kuršėnus (Šiaulių r.) tuo metu valkataujantis septyniolikmetis Deividas Danusas nutarė Naujuosius 2010-uosius metus sutikti negyvenamame mediniame name Kušėnų pakraštyje. Tačiau 2009-ųjų gruodžio 31-ąją atėjęs su moterimi aptiko, kad palėpę jau užėmusi kita porelė girtų benamių. Supykęs D. Danusas pirmame aukšte užkūrė šiukšles ir išėjo. Kilus gaisrui ugnyje žuvo 33 metų Nerijus J. ir 27 metų jo sugyventinė Roma B. Padegėjui paskirta 9 metai laisvės atėmimo.
S. STASAITIS
