Ne pedofilas, bet iškrypėlio požymių turi. Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs už mažametės dukrelės (beveik 3 m.) seksualinį prievartavimą nuteisto kauniečio Ernesto (34 m.) apeliacinį skundą, ir sutriuškino ankstesnį – Kauno apygardos teismo – nuosprendį.
Teismuose – lyg loterija
Aukštąjį išsilavinimą bakalauro ir magistro studijose įgijusio ir geru kompiuterių specialistu laikomo Ernesto byla – tai įrodymas, kad vadinamosios pedofilijos bylos, kurioms nuo 2009-ųjų spalio, kai nuskambėjo su Drąsiumi Kedžiu ir jo dukrele susiję įvykiai, skiriamas padidintas dėmesys, yra nelengvos išnagrinėti Temidės tarnams. Nors šie baigę tokius pačius teisės mokslus ir varto tuos pačius įstatymų kodeksus, bet tą pačią tyrėjų surinktą medžiagą gali įvertinti visiškai skirtingai. Vadinasi, pedofilija apkaltintam asmeniui telieka laukti savo sėkmės – kaip loterijoje: kuriame teismų karuselės etape, pagal skundus vis nagrinėjant tą pačią bylą, bus paskelbtas palankus ar nepalankus nuosprendis.
Anksčiau teistam (teistumas jau išnykęs) ir savo individualią telekomunikacijų įmonę turinčiam Ernestui „loterija“ nepasisekė Kauno apygardos teisme, bet sėkmė lydėjo Lietuvos apeliaciniame teisme, „didesnio svorio“ Temidės tarnų pastogėje.
Bausmių „aritmetika“ tokia. Pernai pavasarį Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas nuteisė tą Ernestą 6 metams laisvės atėmimo. Buvo pripažinta jo kaltė ir dėl dukrelės seksualinio prievartavimo, ir dėl jos tvirkinimo, ir dėl vaiko išnaudojimo pornografijai. Nuteistasis buvo suimtas teismo salėje.
Dabar Ernestas jau vėl laisvėje. Antrankius ir pedofilo „etiketę“ jam nuėmė jo skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. Čia trijų teisėjų kolegija – Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Svajūnas Knizleris – jau neįžvelgė Ernesto kaltės dėl mažylės seksualinio prievartavimo ir dėl to jį išteisino, o su kitais kaltinimais sutiko. Tik bausmės už tuos du kitus kaltinimus – kur kas švelnesnės. Dabar Ernestui paskirta subendrinta pustrečių metų lygtinė bausmė, atidedama 2 metams, taigi jis laisvas.
Įskundė žmona
Tie, kurie Lietuvoje pedofilus įtaria esant kone ant kiekvieno kampo, dabar gali sakyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai kauniečio Ernesto byloje buvo akli ir kurti. O priešininkai turbūt jau skelbia, kad Kauno apygardos teismo teisėjas buvo per greitai ir lengvai pasidavęs „pedofilų gaudynėms“.
Ir vieniems, ir kitiems pirmiausia reikia priminti, kaip kompiuterių specialistas Ernestas atsidūrė teisėsaugininkų akiratyje dėl įtariamos pedofilijos.
Ernesto bėdos prasidėjo 2008-aisiais, kai jo žmona ieškojo pagalbos vienoje visuomeninėje moterų organizacijoje ir pasipasakojo ne tik apie sutuoktinio smurtavimą, bet ir apie ją pašiurpinusius radinius šeimos skaitmeniniame fotoaparate. Moteris buvo aptikusi nuotraukų, kuriose jos tuomet nė trejų metukų neturinti dukrelė įamžinta nuoga, sėdinti ant taip pat nuogų suaugusių vyrų kelių. Tarp jų kaunietė atpažino ir savo sutuoktinį.
Moters užtarėjai kreipėsi į policiją. Tuomet pareigūnai atliko kratą ir Ernesto kompiuteryje aptiko dar daugiau panašių nuotraukų. Jose buvo matyti, kad prie mažylės nuogo kūno liestasi vyro varpa, taip pat nuotraukose akcentuoti ir mergytės lyties organai. Kai kurias, kaip pripažinta, pornografines nuotraukas kompiuteryje bandyta sunaikinti, bet nespėta.
Įvykio tyrimas užtruko. Kaip aiškino teisėsaugininkai, tai buvo susiję ir su įtariamojo žmonos pakeistais parodymais – mat vyrą kaltinusi moteris po kurio laiko stojo sutuoktinio pusėn, ėmė tvirtinti, kad ir pati ne taip buvo supratusi rastų nuotraukų vaizdus, ir kitus klaidinusi. Savo meilę teisiama vyrui ji įrodė pagimdydama antrą dukterį.
Kol vyko tyrimas, šeimos pirmagimė teismo sprendimu buvo globojama svetimos moters. Vėliau anūkės globos ėmėsi įtariamojo uošvė. Gali būti, kad tuomet ir „atšilo“ sutuoktinių ryšys, lėmęs žmonos pakeistą taktiką Kauno apygardos teisme, tik teismas tuo metu to nebepaisė.
„Kišo“ ar „lietė“?
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas savo kaltės niekada nepripažinusio Ernesto skundą, į bylos duomenis pažvelgė „ūkiškiau“. Pirmosios pakopos teisme „kabintasi“, kad Ernestas nepadoriai lietė apnuogintos dukrelės intymiausias vietas, kaip specialistams atvirai ir vaikiškai papasakojo pati mergaitė. O Apeliacinio teismo teisėjai dėl to tik pečiais traukė: girdi, dėl tokio lietimo turėtų būti apkaltinti pedofilija kone visi vyrai, rūpestingai auginantys savo vaikus – juos maudantys, šluostantys rankšluosčiu po maudynių, prausiantys po tualeto procedūrų. „Tėvo aiškinimas yra pakankamai logiškas ir suprantamas, atitinkantis daugelio šeimų gyvenimo būdą, papročius, tėvų elgesio standartus su mažamečiais vaikais“, – konstatuojama Apeliacinio teismo nuosprendyje, kuriuo Ernestas išteisintas dėl dukrelės seksualinio prievartavimo.
Ernestui pavyko įtikinti antrąjį teismą, kad jis, liesdamas nuogą dukrelę, nesiekė lytiškai pasitenkinti. Taip pat pavyko įrodyti, kad pirminiais žmonos parodymais negalima tikėti, nes psichikos sveikatos problemų turinti moteris tuo metu kaip tik sirgo.
Dar prieš Ernestą buvo liudijusi jo uošvė, bet ši vėliau atskleidė, kad vadovavosi tik dukters tvirtinamais įtarimais. „Ji per dažnai ir net liguistai tą mergaitę visko klausinėdavo apie tėvo elgesį, o mažylei lengviausia atsakyti „taip“, – aiškino teisme uošvė, galiausiai stojusi žento pusėn. – Nemanau, kad žentas ką nors kišo mergaitei“.
Šitaip, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai detaliau patyrinėjus žodžių „kišo“ ir „lietė“ reikšmes, Ernestas dėl seksualinio prievartavimo buvo išteisintas, nenustačius tokio fakto.
Nuotraukos išdavikės
Neišsisuko aukštesnės pakopos teisme Ernestas tik dėl pornografinių nuotraukų, kuriose užfiksuota jo nuoga, intymiausias kūno vietas aiškiai demonstruojanti dukrelė. Nors kaunietis bandė aiškinti, kad tose nuotraukose dukrelė nemokyta, kaip pozuoti – esą vaikas elgęsis taip, kaip jam buvę patogu, teisėjai, vyrai, nesuprato, kam reikia saugoti tokias pornografiškas nuotraukas.
Maža to, teisėjų kolegija pripažino, kad dėl padarytų ir saugotų tokių nuogos dukrelės nuotraukų galima įžvengti Ernestą turint neįprastų seksualinių polinkių, tačiau tai – tik dvejonės. O dvejonėmis ir prielaidomis teismuose nesivadovaujama – juolab nepriimami apkaltinamieji nuosprendžiai. Vis dėlto tokiu akcentu teisėjų trijulė lyg ir išsidavė, kad tikroji tiesa dėl Ernesto pedofilijos fakto lieka su šešėliu.
Belieka pripažinti, kad išties nelengva įrodyti seksualinio prievartavimo, tvirkinimo faktą, kai įtariamojo aukai – vos dveji ar treji metukai, o sužalojimų ant kūno neaptinkama.
Irena ZUBRICKIENĖ
