Globos namų „Užuovėja“ direktorė Gytė Bėkštienė, vykdysianti projektą dėl minėto centro steigimo, sako, kad po mokymų, skirtų centro specialistų ruošimui, kuriuose dalyvavo ir specialistai iš regionų, supranta, kiek daug seksualinio smurto atvejų nenustatoma.
„Galiu pateikti vieną tikrą seksualinio smurto atvejį, kurį aptarėme mokymuose: penkiametis berniukas parėjo namo ir pradėjo rodyti savo lytinius organus. Laimei, tėvai buvo labai puikūs, pasiskambino į savivaldybę ir paklausė, kur galėtų kreiptis, pas kokį gerą psichologą. Psichologė ir nustatė, kad vaikas patyrė seksualinį smurtą darželyje iš pašalinio asmens – suaugusiojo, tai vyko du kartus“, – apie prieš kelis mėnesius atsitikusį įvykį pasakoja G. Bėkštienė.
Globos namų direktorė nurodė, kad situacija po to buvo apgailėtina – prasidėjus ikiteisminiam tyrimui darželis, kurio teritorijoje viskas vyko, gynėsi, kad vaiko tėvai meluoja.
„Tad tėvai turėjo pervesti vaiką į kitą darželį. Šitas atvejis ir parodo, kad Lietuvoje labai daug kas neturi žinių, mano, kad tokie dalykai negali vykti pas mus. Mes nenorime tikėti, kad tas atvejis gali būti šalia“, – kalbėjo G. Bėkštienė. Ji nurodė, kad dėl minėto įvykio šiuo metu tęsiasi ikiteisminis tyrimas.
Niekas nenori kalbėti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė nurodo, kad praeitais metais buvo užfiksuoti 97 seksualinio smurto prieš vaikus atvejai, tačiau skaičiai, anot jos, gali būti keliskart didesni. Su tuo sutinka ir G. Bėkštienė.
„Praeitais metais užfiksuoti 97 seksualinės prievartos atvejai, bet kiek yra neužfiksuota... Po mokymų būsimiems centro specialistams manau, kad žymiai daugiau, nežinau, kiek kartų daugiau tokių atvejų yra. Mokymuose kalbėjau su įvairiais specialistais, buvo daug žmonių iš regionų, tad įsivaizduoju, kad statistika – labai liūdna. Situacija tokia, kad niekas nenori informuoti, pranešti, visi užmerkia akims, visiems labai gerai, ir viskas. Aš po mokymų supratau, kad to centro reikia labiau nei bet ko“, – sakė G. Bėkštienė.
D. Urbonaitienė nurodo, kad kai kurie vaikai tik suaugę pilnametystės pasisako, kas jiems įvyko, o seksualinį smurtą patiria tiek berniukai, tiek mergaitės.
„Didžioji dalis asmenų, kurie taiko seksualinę prievartą yra iš vaikų artimųjų rato. Todėl tai nustatyti yra labai sudėtinga, o kad vaikas apie tai kalbėtų, specialistas turi būti labai gerai paruoštas“, – sakė D. Urbonaitienė.
Tvirkina ir mamos
Ji taip pat pažymi, kad tik mažesniuose miestuose seksualinį smurtą dažniau patiria vaikai iš socialinės rizikos šeimų ir tai dažniausiai vykdo ne artimieji. Iš artimųjų patiriamas seksualinis smurto, sako specialistė, nebūdingas socialinės rizikos šeimoms.
G. Bėkštienė taip pat atkreipia dėmesį, kad smurtautojai nebūtinai yra vyrai:
„Man keisčiausia, kad pas mus akcentuojama, kad, jeigu jau prievartos atvejis, turi būti vyras, bet yra atvejų, kai ir mama gali seksualiai tvirkinti, priekabiauti ir prievartauti savo vaiką – tokių atvejų yra pakankamai daug“, – sako ji.
Ji taip pat nurodo, kad dabar tėvai vis labiau pastebi galimo smurto prieš vaikus atvejus ir kreipiasi pagalbos.
„Tėvai šiais laikais galimai pradėjo pastebėti daugiau, nes buvo laikas, kai tėvai labai daug dirbo, o dabar žiniasklaida pradėjo garsiau reikšti ir daugiau atvejų išeina į viešumą – ypač apie vaikus, patyrusius seksualinį smurtą“, – kalbėjo G. Bėkštienė.
Atpažinimas
D.Urbonaitienė tvirtino, jog nėra vieno metodo, kaip atpažinti seksualinį smurtą patyrusius vaikus, – to ir mokomi specialistai.
„Mažas vaikas tai aiškina savais žodžiais, didesniam vaikui galbūt pasireiškia seksualizuotas elgesys, paaugliai jau galbūt konkrečiai gali įvardyti, kas įvyko. Viskas priklauso nuo vaiko amžiaus tarpsnio ir specialistai, be abejonės, turi žinoti, kaip tai atpažinti“, – sakė ji.
G.Bėkštienės teigimu, per kelerius metus įmanoma visiškai išgydyti patyrusius seksualinį smurtą vaikus. Jos žiniomis, ilgiausias terapijos laikas, taikytas, specialistų nuomone, pasveikusiems vaikams Islandijoje buvo penkeri metai, Lietuvoje kai kurie vaikai gydomi ir dešimtmetį.
„Islandai teigia, kad kuo jaunesnis vaikas, tuo labiau jam pasimiršta visi tie dalykai. Bet viskas priklauso nuo to, kaip vykdomas tas sveikimas, terapija: būna taip, kad tie dalykai visiškai pasimiršta, išsitrina iš galvos“, – tikino ji.
Traumos, pasak G. Bėkštienes, seksualinį smurtą patyrusiems vaikams gali būti labai įvairios: jie gali nebenorėti bendrauti, užsisklęsti, pradėti bijoti žmonių.
Vaikas bus apklausiamas tik vieną kartą
D. Urbonaitienė pažymi, kad centras, skirtas nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams, teiks pagalbą nukentėjusiam vaikui ir jo šeimai, o centre dirbs kvalifikuoti specialistai. Šiame centre dirbs šeši specialistai, o regionuose – dar 25 specialistai, kurie dirbs komandose.
Tokias mobilias specialistų komandas dešimtyje šalies regionų sudarys psichologas, vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos atstovai, socialinis darbuotojas. Jie teiks pagalbą vaikams, kurie patyrė ar įtariami patyrę seksualinę prievartą vaiko gyvenamojoje vietoje.
„Centro idėja – kad vaikas vienoje vietoje gautų visą reikiamą pagalbą, kai nukenčia ar galimai nukenčia nuo seksualinės prievartos, kad būtų atliekamas ir tyrimas, ir apklausa po vienu stogu. Anksčiau būdavo taip, kad, kai vaikai galimai nukenčia, vykdoma galybė apklausų ir vaikas būdavo traumuojamas, nes nuolat turėjo pasakoti apie savo neigiamas patirtis. Dabar norima, kad vaikas būtų apklausiamas vieną kartą – viskas vyktų tame centre, su vaiku būtų psichologas, per kurį klausimus vaikui galėtų užduoti ir teisėjas“, – pasakojo specialistė.
Ji taip pat nurodė, kad vykdant daugiau nei vieną apklausą ne tik traumuojamas vaikas, bet ir kinta jo parodymai – tai priklauso ir nuo specialistų sugebėjimo užduoti neutralius, o ne vaiko pasakojimą veikiančius primygtinius klausimus. „Jei vaikas atėjo į mokyklą ar į darželį ir jo pedagogas įtaria, kad vaikas galimai nukentėjo, tuomet jis turi pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai, tuomet susisiekiama su policijos pareigūnais, tyrėjais – tas procesas koordinuojamas specialistų, kurie atsako už šią sritį. Pati apklausa, tas pirminis tyrimas dėl galbūt įvykdytos seksualinės prievartos, numatytas šiame centre: centras turės visą reikiamą įrangą“, – sakė D.Urbonaitienė.
Seksualinio smurto požymiai
Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo tinklapyje skelbia, kad esant seksualinei prievartai (ne tik prievartavimui, bet ir priekabiavimui, lytinių organų, pornografijos vaikui demonstravimui, masturbavimui, jo lytinių organų lietimui ar vertimui liesti kitą asmenį) be fizinių sužalojimų bei keisto vaiko ar tėvų elgesio ir paaiškinimų, gali būti ir šie vaikui būdingi simptomai bei požymiai:
• vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai; • genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai); • nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (būdingas mažiems vaikams); • venerinės ligos; • genitaliniai skausmai ir niežulys; • pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje); • psichosomatiniai negalavimai be aiškios medicininės priežasties (pilvo, galvos, galūnių skausmai; pykinimas); • seksualizuotas elgesys (pavyzdžiui, vaikas įkyriai domisi seksualine veikla, slapta bando liesti suaugusius, reikalauja, kad kiti jį/ją liestų, elgiasi seksualiai įmantriai, provokuojančiai, gundančiai su suaugusiais, prievarta išrenginėja kitus, seksualinės žinios per daug išsamios vaiko amžiui, viešai, įkyriai masturbuojasi, įtraukia į tai kitus vaikus, kiša daiktus į savo ar kitų vaginą ar užpakalį, imituoja seksualinę sueitį su kitais vaikais, gyvūnais ar žaislais).
Šiuo metu Lietuvoje pagalbą vaikams teikia 6 nevyriausybinės organizacijos, jos veikia didmiesčiuose. Iki šiol kasmet pagalba buvo suteikiama apie 600 vaikų, nukentėjusiems nuo fizinio ar seksualinio smurto.
Pernai dėl seksualinės prievartos prieš vaikus Lietuvoje pradėti 97 ikiteisminiai tyrimai – kiek tyrimų pasiekia teismą ir kiek priimta nuosprendžių teismuose, ministerijos atstovai teigia neturintys duomenų.
Centras, skirtas nukentėjusiems nuo seksualinio smurto vaikams, bus finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų. Projekto globėja – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, projekto vykdytoja – Globos namų „Užuovėja“ direktorė Gytė Bėkštienė.
