Latvijos pedofilijos skandalą tyrę šios šalies parlamentarai savo išvadose konstatavo įžvelgę iškrypėlių tinklą kontroliuojančių saugumo struktūrų ranką. Po dešimtmečio schema kartojasi Lietuvoje: panašus skandalas, panašus "stogas".
Pedofilai: jie kol kas laimi (I)
Pedofilai: jie kol kas laimi (II)
Ar Valstybės saugumo departamentas (VSD), pašauktas tarnauti Lietuvos žmonėms, gali turėti savų interesų po praėjusį spalį Kaune nuaidėjusių mirtinų šūvių į viešumą iškilusioje pedofilijos byloje? Juk dar praėjusį rugpjūtį Drąsius Kedys, jau prarandantis viltį, kad teisėsaugininkai sutelks jėgas, nustatydami jo tuo metu vos ketverių metų dukrelės kankintojus, atviru laišku kreipėsi ne tik į Generalinę prokuratūrą, Seimo narius, bet ir į VSD.
D.Kedžio laišką gavęs parlamentaras Saulius Stoma savo ruožtu saugumiečiams taip pat pateikė konkretų klausimą - ar Lietuvoje egzistuoja pedofilų tinklas? Gautas atsakymas Seimo narį nustebino formalumu: "Saugumas šios situacijos (D.Kedžio dukters seksualinio išnaudojimo - red.) netiria."
Tačiau visuomenėje ir VSD bei "Dujotekanos" užsakymų nevykdančioje žiniasklaidoje vis garsėja svarstymai, kad būtent krašto saugumu turinti rūpintis institucija itin aktyviai kontroliuoja procesą, siekdama užblokuoti galimybę į viešumą iškilti itin aukštus veikėjus demaskuojantiems faktams.
Rimto tyrimo objektas
Vos prieš kelias savaites Baltijos televizijos laidos "Akistata su Lietuva" vedėjas apžvalgininkas Darius Kuolys pareiškė, kad pedofilijos įtarimų lydimo politiko ir verslininko Andriaus Ūso santykiai su vadinamaisiais "valstybininkais" iš VSD galėtų būti rimto tyrimo objektas.
"Toks tyrimas nuvestų ir pas Aidą (D.Kedžio dukters įvardytas, tačiau iki šiol nenustatytas trečiasis jos skriaudikas - red.), kurio prokurorai užsispyrusiai neieško. Tačiau ar jūs girdėjote, kad prokuratūroje būtų apklaustas VSD bendradarbis ar darbuotojas?" - retoriškai klausė D.Kuolys.
LŽ kalbintas Latvijos politikas Janis Adamsonas, prieš dešimtmetį vadovavęs šioje šalyje vykusiam pedofilijos skandalo parlamentiniam tyrimui, neslepia: "Mūsų tyrime buvo fiksuota, kaip specialiosios tarnybos verbavo žmones, turinčius polinkį "netradiciniam" seksui, ir kaip jais manipuliavo."
Latvijos Saeimos sudaryta komisija dar 2000-aisiais nustatė schemą, kaip pedofilų tinklas apraizgė ne tik jų, bet ir kaimynines šalis, ir kaip jam veikti padėjo teisėsaugos institucijos. Lietuva, tąsyk taip pat gavusi atitinkamos informacijos, tepareiškė: "Pedofilai yra sudėtinė mūsų elito dalis, o elitas - nepakaltinamas."
Dabar, regis, pereinama prie antros Latvijos pamokos - kaip paslėpti galus, neleidžiant žinioms apie šį "elitą" iškilti į viešumą.
Ir ten - provokacija
1999 metų spalio 7 dieną Latvijos Saeimos nutarimu buvo sudaryta parlamentinio tyrimo komisija, turėjusi išsiaiškinti galimus valstybinių ir privačių institucijų pareigūnų ryšius su krašte veikiančiu pedofilų tinklu.
Toks sprendimas buvo priimtas po vieno Latvijos komercinio televizijos kanalo parodyto reportažo: keli paaugliai smulkiai papasakojo, kaip lytiškai santykiavo su aukštais šalies pareigūnais, taip pat - su dviem Ministrų kabineto nariais. Saeimos sprendimą tiesiogiai paveikė ir netikėta šalies generalinio prokuroro Janio Skrastinio reakcija: pats pasiprašęs į televiziją, prokurorų vadovas pareiškė, kad parodytas reportažas - provokacija, o laidos herojai viską išsigalvojo.
Iki tol Latvijoje pedofilijos bylos tyrimas vyko "kriminaliniu" lygiu. 1999-ųjų rudenį policija, bendradarbiaudama su tyrimus atlikusiais žurnalistais, sulaikė modelių agentūros "Logos centras" direktorių Jurijų Jurjevą, netrukus - ir jo pavaduotoją. Agentūroje rastoje pornografinėje medžiagoje buvo įamžinti ne mažiau kaip 3 tūkst. modelių. Jauniausiam iš jų buvo 13 metų.
Nusikalstama schema
Latvijos parlamento LŽ pateiktoje 1999-2000 veikusios tyrimo komisijos ataskaitoje (visa surinkta medžiaga iki šiol Latvijoje įslaptinta) yra fiksuota: "Komisijos surinkta informacija patvirtina kruopščiai suplanuotą ir įgyvendintą nusikalstamą schemą, pagal kurią veikė "Logos centro" sudarytas žmonių prekybos tinklas, taip pat išsiaiškinti tarptautiniai ryšiai, per kuriuos bendradarbiavo "Logos centro" atstovai ir kiti susiję asmenys. Komisija disponuoja informacija apie valstybinių ir privačių institucijų, įskaitant ir aukštų pareigūnų, įsitraukimą į žmonių prekybą, taip pat ir į pedofiliją."
Tik pradėję tyrimą, Latvijos politikai gavo duomenų, kad pedofilijos tinklą šalyje organizavo itin garsūs asmenys. Tarp tokių paminėti biuro "Missis Latvija" prezidentas Ainaras Eisakas, buvęs daugelio krašto politikų ir teisėsaugininkų draugas, bei Ingus Tūnas, vadovavęs turizmo agentūrai "Izimeks", veikusiai ne kur kitur, o Latvijos švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM).
"Specialų vaidmenį nusikaltimuose, susijusiuose su prekyba žmonėmis, vaidino I.Tūnas ir A.Eisakas. Jie siekė perimti J.Jurjevo pornografijos "verslą", tačiau norėjo jį pakelti į aukštesnį ir pelningesnį lygmenį. Tam jie palaikė ryšius su užsienio klientais, taip pat turtingais mokiais Latvijos gyventojais - verslininkais ir pareigūnais. I.Tūnas savo veiklos priedangai sėkmingai naudojo ŠMM patalpas, o A.Eisakas užmezgė plačias pažintis politiniuose, verslo, valstybės ir savivaldybių vadovybės sluoksniuose", - rašoma komisijos išvadose.
Prieš dešimtmetį kaimyninės šalies Generalinė prokuratūra, kaip šiuo metu analogiška Lietuvos institucija, demonstruojanti ypatingą atjautą pedofilijos byloje įtariamuoju įvardytam A.Ūsui bei Kaune nužudytam teisėjui Jonui Furmanavičiui, taip pat ėmėsi įtariamųjų balinimo. Latvijos generalinis prokuroras rekordiškai greitai parlamentinei komisijai atsiuntė atsakymą, kad A.Eisakas - "visiškai švarus", o jo "šmeižikai" ne tik juodina dorą verslininką, bet ir kelia skausmą šio žmonai bei vaikams.
Beje, su LŽ kalbėję Latvijos žurnalistai pasakojo A.Eisaką įsidėmėję dar ir dėl to, kad meilę žmonai bei savo vaikams jis demonstravo ypač pabrėžtinai. Ant šio verslininko darbo stalo matomiausioje vietoje puikuodavosi jo šeimos nuotrauka, tik jos fasadinė dalis būdavo atgręžta ne į mylintį vyrą ir tėvą, bet į kabineto duris - kad ją pamatytų kiekvienas lankytojas. Panašiai dabar įtariamasis pedofilas A.Ūsas prokurorų režisuojamose televizijos laidose visai Lietuvai demonstruoja savo karštą meilę panelei Laimutei Stankūnaitei.
Tik Latvijos Saeimos komisijai tarpinėje ataskaitoje paviešinus informaciją apie minimus verslininkus Generalinė prokuratūra nurodė juos sulaikyti. Tačiau iki tol A.Eisakas net kelis kartus buvo išvykęs į užsienio valstybes. O prieš pat jo sulaikymą "Missis Latvija" biure kelias paras vyko darbas - kontoros tarnautojai ir net jų giminaičiai naikino įkalčius.
Į dienos šviesą
2000 metų vasario 17 dieną Saeimos plenariniame posėdyje nuskambėjo parlamentinės komisijos pirmininko J.Adamsono informacija apie surinktus įrodymus, kad tarptautine tampančioje pedofilijos byloje iš tiesų figūruoja ir aukštų pareigūnų pavardės.
"Komisija disponuoja tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, kuriuose daugybę kartų kaip galimi nepilnamečių seksualinių paslaugų gavėjai ar minėtų paslaugų tinklo veiklos bendrininkai yra minimi šių viešųjų ir privačių institucijų pareigūnai: ministras pirmininkas Andris Škėlė, teisingumo ministras (1994-1999 metais vadovavęs Užsienio reikalų ministerijai - red.) Valdis Birkavas, Valstybės pajamų tarnybos generalinis direktorius Andrejus Sončikas, "Latvijos pašto" generalinis direktorius Aivaras Droiskis, Rygos klasikinės gimnazijos direktorius Romanas Alijevas", - pranešė J.Adamsonas.
Kaip reikšmingas sutapimas parlamentarams buvo paminėti ir tuo metu vykę intensyvūs telefoniniai pokalbiai tarp generalinio prokuroro J.Skrastinio ir premjero A.Škėlės, taip pat teisingumo ministro V.Birkavo ilgalaikiai susitikimai su generaliniu prokuroru.
Atsakomosios reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Tą pačią dieną Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl J.Adamsono viešų pareiškimų. Be kita ko, šiam politikui, sovietmečiu buvusiam povandeninio laivo kapitonu, buvo prikišti, bet neįrodyti, ryšiai su sovietiniu KGB. Atidesni skaitytojai prisimins, kad tokį patį kaltinimą jau Lietuvos saugumiečiai bandė mesti parlamentiniam VSD veiklos tyrimui po pulkininko Vytauto Pociūno žūties vadovavusiam Algimantui Matulevičiui - taip pat nesėkmingai.
Neapsikęsdami spaudimo, po daugkartinių reikalavimų Latvijos Saeimos nariai 2000-ųjų vasario 28 dieną disponuojamą informaciją perdavė šalies Konstitucijos apsaugos biurui (KAB, Latvijos saugumas).
Jo parengtos išvados buvo paskelbtos slaptomis, tačiau jas visuomenei paviešino ne kas kitas, o premjeras A.Škėlė.
"KAB pripažįsta, kad komisijos veikla laikoma vienašališka ir tendencinga", - pasidžiaugė Latvijos vyriausybės vadovas.
Visa parlamentinės komisijos medžiaga, perduota KAB, buvo persiųsta Generalinei prokuratūrai. Ši informaciją pridėjo ne prie pedofilijos tyrimo, bet prie J.Adamsonui iškeltos bylos dėl garbės ir orumo įžeidimo.
Parlamentinės komisijos nariai neslėpė nuostabos. "Generalinė prokuratūra, taip pat ir KAB, daugybę kartų reikalavo pateikti komisijos surinktą medžiagą ir atskleisti informacijos šaltinius. Komisija Generalinės prokuratūros veiksmuose įžvelgia tendenciją pažeisti Konstituciją ir užsiimti ne nepilnamečių seksualinių išnaudotojų išsiaiškinimu bei patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, bet atskirų Vyriausybės narių nepagrįstu gynimu", - savo ataskaitoje rašė Latvijos parlamentarai. Jie buvo pjudomi ir trypiami, kaip mūsų Seimas VSD skandalo tyrimo metu, kai prieš jį susivienijo prezidentas Valdas Adamkus, VSD, Generalinė prokuratūra, Egidijaus Kūrio Konstitucinis Teismas ir "valstybininkų" žiniasklaida.
Pabaiga rytdienos numeryje
Jurga TVASKIENĖ
