Tačiau mokytojai naujove džiaugtis neskuba, esą sutartis pasirašyta skubotai, niekas nepaaiškina, pagal kokį modelį teks dirbti, o dalis profsąjungiečių ne tik nepadėjo parašo po sutartimi, bet ir prabilo apie masinius streikus ir net pavasarinį egzaminų boikotą.
Nuaidėjus skambučiui įsiaudrinusius mokinius ramina ir pamokai ruoštis ragina anglų kalbos mokytoja Jūratė Skrebienė. Ir taip, čia, Antakalnio gimnazijoje, ji dirba beveik keturiasdešimt metų.
Sako taip ilgai dirbti gali tik labai savo darbą mylintis mokytojas. Nes nei algos, nei mokinių bei tėvų požiūris į pedagogus ir patį mokslą jau seniai mokytojų nebemotyvuoja. Gal dėl to, jauni mokytojai dažnai aplenkia mokyklą, o štai vyresni dažnai bėga iš mokyklų, mat švietimo sistema šalyje stringa. Bent jau taip svarsto Antakalnio gimnazijos vadovė.
Valdžia vis gi užsimojo parodyti, kad taip nėra, ir nutarė mokytojus motyvuoti - tobulinti visą švietimo sistemą, didinti pedagogams algas, keisti apmokėjimą už darbą ne pagal pamokų skaičių, kaip yra dabar, o įvesti etatą. Užsimojo ir sukirto rankomis su šešiomis šalies švietimo profsąjungomis iš septynių pasirašydami švietimo šakos kolektyvinę sutartį.
Jeigu niekas nepasikeis, tai nuo kitų metų rugsėjo pirmosios mokytojai turėtų gauti etatinį apmokėjimą. O dar po metų jų ir algos turėtų siekti tūkstantį eurų į rankas.
Visas sutarties turinys, kaip sako profsąjungos, jų netenkina. Tačiau diktuoti vyriausybei savo sąlygų, kaip priduriama, jie negali. O štai pedagogai ir iš viso nesupranta, kas vyksta. Mat apie etatinį apmokėjimą niekas nieko jiems neaiškina.
O štai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ne tik nedalyvavo sutarties pasirašyme, bet ir ją vadina mokytojams labiau žalinga nei naudinga.
Profsąjunga grasina - jeigu valdžia ir toliau savivaliaus savo pusėn patraukusi dalį profsąjungų, mokytojams neliks nieko, kaip imtis radikalių veiksmų.
Andrius Navickas sako, kad neracionalu pasirašinėti sutartį biudžeto svarstymo išvakarėse. Mat girdint, jog biudžetas perteklinis, algas mokytojams reikėtų kelti penktadaliu, ir jau nuo sausio pirmos.
Tiesa, Navickas sako neprieštarausiantis etatiniam apmokėjimui, bet jeigu jame būtų ne dvidešimt aštuonios kontaktinės valandos, kaip nori valdžia, o aštuoniolika. Likusį laiką mokytojai turėtų skirti nekontaktiniam ugdymui, užsiimti popierizmu bei konsultuoti tuos, kam sunkiau sekasi.
