Pasidalinęs naujausiais žmonių mobilumo šventinėmis dienomis duomenimis LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas vylėsi, kad tai atsispindės ir statistikoje.
„Šiąnakt Google kompanija paskelbė naujausius mobilumo duomenis, kuriuose atsispindi Lietuvos gyventojų mobilumas pirmomis šv. Kalėdų švenčių dienomis (t. y. gruodžio 24 ir 25 d.). Padariau lentelę, kurioje palyginau lietuvių mobilumą šv. Velykų ir šv. Kalėdų laikotarpiu. Taip pat pridėjau dar kelias prieš šventines dienas. Matome, kad mobilumas per šv. Kalėdas buvo pasiekęs tokį patį lygį kaip ir per šv. Velykas. O buvimas namuose buvo net šiek tiek didesnis nei Velykiniu laikotarpiu. Tai rodo, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų išgirdo politikų, medikų, mokslininkų ir kt. prašymus likti namie. Ačiū Jums už tai!“ – rašė jis socialinio tinklo paskyroje.
Rezultatai – dar ateityje
Visgi įvertinti, ar tikrai pavyko laikytis ribojimų ir raginimų šventes sutikti tik su pačiais artimiausiais žmonėmis, galėsime tik kiek vėliau.
„Jei kalbėtume apie šventinių dienų efektą, tai jo tikrai dar nepamatysime keletą dienų. Liga turi inkubacinį periodą ir elgesio pasekmės pamatomos panašiai po 7–12 dienų. Taigi šios savaitės pabaigoje, antroje pusėje matysime situaciją, galbūt žmonės išties buvo labiau atsakingi, kaip buvo prašoma. Arba matysime priešingą rezultatą“, – portalui aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Justina Petravičienė.
Kartu ji pastebėjo, kad nors registruojant naujus susirgimus įvestų griežtesnių ribojimų efektas taip greitai neatsispindi, situacija savaime jau yra geresnė.
„Karantinas jau savaime duoda efektą, nes neturime tų atvejų, kokius būtume turėję, jei neturėtume švelnesnio ar griežtesnio karantino priemonių.
Tačiau problema su šiuo virusu ta, kad jis turi ilgą – 14 dienų inkubacinį periodą. Todėl ir visų priemonių efektyvumą galima vertinti tik praėjus tam tikram laikui. Dažniausiai kalbama apie 3–4 savaičių laikotarpį, kai galime pamatyti tas gerąsias tendencijas duoda ar neduoda rezultatą.
Be abejo, jau dabar galime sakyti, kad tiek švelnesnės karantino, tiek griežtesnės priemonės jau duoda rezultatų, nes neturime atvejų, kuriuos, kaip gerai atsimename, nuolat fiksavome spalį, rugsėjį. Kalbu apie atvejus, protrūkius, susijusius su laisvalaikio leidimo vietomis, šokių studijomis, sporto klubais ir panašiai“, – aiškino NVSC atstovė.
Mirčių rekordas
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 1921 naujas koronaviruso atvejis, nuo COVID-19 mirė dar 78 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias per parą patvirtintų mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios.
Taip pat praėjusią parą pasveiko 4146 sirgusieji.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 134 tūkst. 285 asmenys, 65 tūkst. 784 – tebeserga, 66 tūkst. 485 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1347 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 669 užsikrėtusieji.
Praėjusią parą ištirta 10 tūkst. 344 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 598 tūkst. 754.
Ligoninėse gydoma per 2,5 tūkst. pacientų
Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 2506 COVID-19 pacientai, 198 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Su deguonies kaukėmis gydomi 1445 pacientai, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 124 žmonėms.
Ligoninėse iš viso užimtos 7929 lovos iš 16 tūkst. 648.
Iš 681 reanimacijos lovos užimta 450. Iš 635 lovų, pritaikytų plaučių ventiliacijai, užimta 280. Iš 6361 lovos, kurioje gali būti taikomas gydymas deguonies kaukėmis, užimtos 2323.
