Kaimyninėje Lenkijoje visa Didžioji savaitė yra lėtesnė nei kitos, didelė dalis žmonių nedirba, privačios įmonės leidžia savo darbuotojams dirbti vos pusę dienos arba visai neiti į darbą. Didįjį penktadienį Lenkijos miestai ištuštėja, dirba tik maisto prekių parduotuvės, į darbą eina vos vienas kitas žmogus.
Latvijoje Didysis penktadienis taip pat nedarbo diena, Velykų proga latviai turi keturias laisvas dienas, nes antrą dieną po Velykų, tai yra, pirmadienį, jiems, kaip ir mums, nedarbo diena.
Estams šiandien dirbti taip pat nereikia, nors Estijoje vos 20 proc. žmonių save laiko tikinčiaisiais, visgi per Velykas Estijoje laisvų dienų yra daugiau nei Lietuvoje, kur save tikinčiais laiko daugiau kaip 80 proc. gyventojų.
Švedijoje Didysis penktadienis taip pat nedarbo diena, švedai į darbus grįžta tik po keturių dienų – antradienį. Danijoje, kur evangelikams liuteronams priskiriami 66 proc. žmonių, bet religingais save laiko tik penktadalis jų, nedarbo dienomis yra paskelbtas ne tik Didysis penktadienis, bet ir Didysis ketvirtadienis. Taigi, danai Velykų laikotarpiu į darbą neina net penkias dienas.
Vokietijoje Didžioji savaitė taip pat švenčiama kitaip nei Lietuvoje, Didįjį Penktadienį žmonės nedirba visoje šalyje.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto profesorius ir habilituoto mokslų daktaro Alfonso Motuzo Velykų šventimas visiems krikščionims nuo seno yra didelė šventė.
„Lenkijoje dar prieš keliasdešimt metų net siena būdavo uždaryta, nevažiuodavo joks transportas, nes jie švęsdavo Didžiąją savaitę. Dabar yra panašiai, tomis dienomis Lenkijoje beveik niekas nedirba. Šis kultūros reiškinys, kai Didžioji savaitė yra skirta ne darbui, yra atėjęs dar iš viduramžių. Tada žmonės nedirbdavo, dvarininkai atleisdavo baudžiaunininkus nuo darbo visą savaitę, tai buvo siejama su Biblija, priesakų laikėsi visi“, – pasakojo teologijos profesorius.
Anot jo, norint, kad Lietuvoje Didysis penktadienis taip pat būtų paskelbtas nedarbo diena, šią idėją turėtų iškelti Vyskupų Konferencija.
„Tai priklauso nuo mūsų bendro sutarimo, valstybės finansinės situacijos. Pasakyti, kad tokia buvo tradicija, kad vėl vertėtų laikytis tradicijos – nepakaks. Tarkime Kūčios taip pat nedarbo diena, bet ta šventė turi kitą savastį. Kūčios jau yra šventimas, laikas prieš Velykas skirtas susikaupimui, o šiais laikais jauniems žmonėms to reikia mažiau“, – svarstė A. Motuzas.
Anot jo, išeina senoji karta, keičiasi tradicijos, jauni žmonės jas ima vertinti vis mažiau. Profesorius svarstė, kad lenkai geriau išsaugojo tradicijas, o mes sovietmečio laikotarpiu daug ko netekome, gal todėl ir dirbame Didįjį penktadienį.
Šiais metais Lietuvoje turime 10 nedarbo dienų, valstybines ir religines šventes, kurios sutampa su darbo dienomis.
2019 m. nedarbo dienų kalendorius
Naujieji metai – sausio 1 d., antradienis
Nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11 d., pirmadienis
Antroji Velykų diena – balandžio 22 d., pirmadienis
Tarptautinė darbo diena – gegužės 1 d., trečiadienis
Joninės – birželio 24 d., pirmadienis
Žolinė – rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis
Visų Šventųjų diena – lapkričio 1 d., penktadienis
Kūčios – gruodžio 24 d., antradienis
Kalėdos – gruodžio 25 d., trečiadienis
Antroji Kalėdų diena – gruodžio 26 d., ketvirtadienis
