„Įdomybės toliau tęsiasi. Vaizdas nuotraukoje vėl panašus į iš debesų besileidžiantį viesulo piltuvą. Ši nuotrauka užfiksuota šiandien netoli Širvintų maždaug 17 val.
Kol kas visiškai neaišku ar piltuvas buvo nusileidęs iki žemės. Pagal nuotolinius stebėjimus apylinkėse tuo metu kaip tik buvo susiformavę galingesni debesys ir dėl gana palankių sąlygų toks vaizdas tikėtinas.
Galbūt netoliese kas nors pastebėjote kažką panašaus? Labai norėtųsi daugiau informacijos. Beje, 1981 m. gegužės 29 d. tokio tipo reiškinys (tik daug galingesnis) nusiaubė tas pačias Širvintas. Vėjo greitis tada pasiekė 60-70 m/s“, – skelbiama klimato prognozių „Orai ir klimatas Lietuvoje“ socialinio tinklo Facebook paskyroje.
Tokių reiškinių Lietuvoje šią vasarą netrūko.
Štai rugpjūčio 29 d. tv3.lt naujienų portalą pasiekė skaitytojo žinia, kad Vilniuje, danguje virš Panerių, apie 14.45 val., buvo užfiksuotas milžiniškas viesulas. Vyras teigė, kad tuo metu vyko iš Savanorių prospekto link Salininkų, Panerių keliu.
Tąsyk meteorologas Naglis Šulija patvirtino, kad nuotraukose tikrai tikriausiais viesulas. Jis teigė, kad žemės sukūrys nesiekė, todėl praūžęs viesulas jokių negandų Panerių apylinkėse neturėjo sukelti.
Lietuvoje tokių ne itin didelių viesulų pasitaiko kelis kartus per metus, šiemet žmonės jau pastebėjo porą panašių viesulų, tačiau vidutiniškai jų būna kas 2–3 metus.
Viesulai Lietuvoje kyla pavasarį ir vasarą, tačiau dažniausiai rugpjūtį, kai yra palankios sąlygos formuotis labai aukštiems kamuoliniams perkūnijos debesims, kartais išaugantiems iki 12–15 km aukščio. Dienomis, kai kildavo viesulai, Lietuvoje būdavo šilta, oras drėgnas. Rasos taško temperatūra būdavo didesnė kaip 10–12 °C, o oras prie žemės paviršiaus įšildavo iki 23–28 laipsnių šilumos.
Galingiausi viesulai vartė traktorius ir medžius
Lietuvoje viesulų pasitaiko vidutiniškai kas antri, treti metai. Bene stipriausias žinomas viesulas 1981 m. gegužės 29 d. nusiaubė Širvintas: viesulo metu vėjo greitis siekė apie 60–70 m/s. Viesulas pakėlė į orą arklį, apvertė 8 t sveriantį traktorių, 6 km ilgio ir 2 km pločio ruože apgriovė 30 pastatų, aplamdė 45 automašinas, vienas žmogus žuvo, nukentėjo 32. Iškart po viesulo pasipylė stambi kruša (2–3 cm skersmens ledėkai).
Vienas didesnių viesulų praslinko 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių ir Raviliškio rajonuose, kur buvo vartomos vilkikų, traktorių priekabos, raunami ir į orą keliami kelio ženklai ir medžių šakos, griuvo namai, bet laimei žmonės nenukentėjo.
Viesulas – meteorologinis reiškinys, panašus į piltuvą, kuris susidaro po galingu kamuoliniu lietaus debesimi ir dažnai pasiekia sausumos ar vandens paviršių viską siurbdamas aukštyn ir mėtydamas į šalis.
Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50–200 m, o sausumoje nuo keliasdešimt metrų iki 1000 m. Kol išnyksta, viesulas gali nuskrieti nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų.
Viesulas gali pakelti ir nunešti tolyn gana didelius daiktus. Siaučiant viesului dažnai iškrinta kruša, žaibuoja ir griaudi perkūnija.
Viesulo aukštis paprastai būna 800–1500 m. Oras viesulo viduje ne tik sukasi horizontalioje plokštumoje, bet vyksta dar ir sraigto pavidalo oro judėjimas į viršų. Viesulas pakelia dulkes, jo viduje kondensuojasi vandens garai, todėl matyti tamsios spalvos viesulo piltuvas.
Yra buvę atvejų, kai siurbiamo vandens stulpas pakildavo iki 6 m ir aukščiau. Kartu su vandeniu dažnai įsiurbiama žuvų, medūzų, varlių ir augalų.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
