Ministerijų klerkai tarsi futbolo kamuolį vieni kitiems stumdo atsakomybę dėl epidemija grėsusios pavojingų medicininių atliekų sankaupos.Net ekologinės katastrofos grėsmė negali prikelti atsakingų valdininkų nuo kėdžių. Kelias savaites nerasta sprendimų dėl susikaupusių apie 50 tonų pūvančių pavojingų medicininių atliekų. Tik tada, kai žiniasklaida pradėjo skambinti pavojaus varpais, Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją ir aplinkosaugininkų uždarytai medicininių atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančiai bendrovei „Senovė“ leido laikinai deginti pavojingas atliekas.
Atliekos puvo kaitroje
Ekologinė bomba pradėjo tiksėti, kai dvi Lietuvoje medicinines atliekas deginančios bendrovės sustabdė savo veiklą. Nuo 2006 m. šias atliekas deginusi Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Senovė“ dėl oro taršos šiemet neteko leidimo. O netoli Šiaulių Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis pastatytas naujas pavojingų atliekų deginimo įrenginys sustabdytas atliekant trečią bandomąjį deginimą.
Bandomoji valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekto eksploatacija gegužės 17 d. nutraukta kilus konfliktui tarp gamyklą jungtinės veiklos pagrindu statančių Italijos įmonės „Hafner Srl“ bei bendrovės „Senovė“ ir statybų užsakovo – Ūkio ministerijai pavaldžios bendrovės „Toksika“.
Nebelikus, kur deginti pavojingų medicininių atliekų, gydymo įstaigose ir tokias atliekas surenkančių bendrovių saugyklose pradėjo kauptis tvarsčiai, kūno organai ir jų dalys, kraujas ir pan. Perpildžius saugyklas atliekos paliktos pūti tiesiog sunkvežimiuose.
Kepinant karščiams bendrovės „Senovė“ kieme kaupėsi dešimtys tonų pavojingų atliekų, tačiau bent laikino leidimo deginti jas niekas neskubėjo išduoti. Užkrato pavojaus tikimybė pradėjo grėsmingai augti ir kitose atliekas surenkančiose bendrovėse bei gydymo įstaigose.
Tik Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, „Senovei“ leista laikinai užkurti krosnį. Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad pavojingų atliekų deginimas Vilniuje – ne geriausias sprendimas. Tačiau iš dviejų blogybių pasirinkta mažesnė.
Reikalavo daugiau pinigų
„Dabar situacija stabilizuota, medicininės atliekos naikinamos. Šiandien turėtų būti išvežtos perteklinės atliekos iš Santariškių klinikų, kur jų buvo daugiausia“, – savaitės pradžioje teigė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.
Pasak kai kurių ligoninių vadovų, atliekas išvežančios bendrovės dėl esą ekstremalios padėties iš gydymo įstaigų pradėjo reikalauti didesnių pinigų už atliekų išvežimą.
Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, dėl nutrūkusio medicininių atliekų deginimo sudėtingiausia situacija buvo Rytų Lietuvoje – Vilniaus, Utenos, Visagino ir kitų miestų gydymo įstaigose, kuriose nėra pavojingų atliekų nukenksminimo įrangos.
Nemažai Vakarų ir Vidurio Lietuvos gydymo įstaigų dalyvavo ES remiamame projekte ir įsigijo autoklavus bei mikrobangų įrenginius, kurie nukenksmina atliekas. Taip nukenksmintos jos gali būti šalinamos kaip buitinės.
Kauno ligoninės generalinis direktorius Stasys Gendvilis patvirtino, kad jo vadovaujama gydymo įstaiga turi atitinkamą įrenginį, todėl pavojingų atliekų deginimas jai neaktualus. Anot S.Gendvilo, toks medicininių atliekų tvarkymo būdas yra pigesnis.
Purtosi atsakomybės
Laikini sprendimai priimti, tačiau kam teks atsakomybė už šalies mastu iškilusią epidemijos grėsmę.
„Jei klausiate apie medicinines atliekas, tai atsakomybė tenka Sveikatos apsaugos ministerijai, nes ji atsakinga už gydymo įstaigų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą. O jei tokio pajėgumo nėra, ji turi inicijuoti jo atsiradimą arba ieškoti naujų alternatyvų“, – rėžė aplinkos viceministras Aleksandras Sruogis.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas įsitikinęs, kad šiuo atveju atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti Aplinkos ministerija (AM).
„Viceministras A.Sruogis ir kiti ministerijos darbuotojai turėjo kuo skubiau inicijuoti, jog „Senovės“ deginimo gamykla būtų kuo greičiau paleista, kad būtų išvengta galimos epidemijos. O jie sėdėjo rankas sudėję tarsi tai būtų ne jų reikalas“, – neveiklumu piktinosi parlamentaras.
J.Šimėno teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) privalo užtikrinti, kad medicininės atliekos būtų surinktos ir pristatytos tvarkytojui. O AM turi pasirūpinti, kad jos būtų saugiai utilizuojamos.
„Taigi SAM savo funkciją atliko, o aplinkosaugininkai atliekas tvarkančiai bendrovei „Senovė“ buvo uždėję spyną. Susiklosčius ekstremaliai situacijai jie neieškojo išeičių. Kuo tai galėjo baigtis?!“ – aplinkosaugininkams priekaištavo Seimo narys.
Medicininių atliekų deginimas „Senovės“ įrenginyje buvo sustabdytas dėl užfiksuotos taršos. Pasak J.Šimėno, iš daugelio taršos matavimų vieno rodiklis viršijo leistinas normas. Be to, prieš atliekų deginimą protestuoja vietos gyventojai.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Remigijus Bielinskas tvirtino, kad „Senovei“ paleidus atliekų deginimo įrenginį, sostinėje tarša nepadidėjo. „Atlikti matavimai abejones išsklaidė – per savaitgalį veikusios gamyklos aplinkos tarša neviršijo leistinų normų“, – užtikrino R.Bielinskas.
Biurokratai neskubėjo
„Kai kelios auklės, vaikas be galvos. Ir dėl susiklosčiusios situacijos, ir dėl biurokratinių užtvarų buvo iškilęs rimtas pavojus kokiai nors infekcijai išplisti“, – pareiškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Seimo narį pribloškė rami biurokratų reakcija, kai reikėjo nedelsiant imtis veiksmų, kad nekiltų epidemija. „Kuo skubiau reikėjo tvarkyti susikaupusias atliekas, o biurokratai pareiškė, kad po dviejų dienų užregistruos raštą ir išduos leidimą. Reikalai pajudėjo tik sugriežtinus toną“, – sakė A.Matulas.
Sklandumo stinga ir statant bemaž 90 mln. Lt investicijų pareikalavusį valstybinės reikšmės pavojingų atliekų deginimo įrenginį prie Šiaulių. Tikėtasi, kad krosnis pradės veikti dar pernai, tačiau prasidėjus rangovų ir užsakovų nesutarimams, darbai nutraukti, o pavojingos medicininės atliekos paliktos pūti.
Žiūri pro pirštus
Netinkamai tvarkomos medicininės atliekos sudomino ir Seimo kontrolierių įstaigą. Anot Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus, į kelerių metų senumo medicininių atliekų tvarkymo problemą žiūrima pro pirštus.
„Kyla grėsmė, kad sukauptos medicininės atliekos, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, bus pradėtos šalinti kartu su buitinėmis atliekomis“, – nuogąstauja Seimo kontrolierius.
Seimo kontrolierių įstaigos viešųjų ryšių specialistė Jurgita Matačinskaitė informavo, kad gegužės pradžioje pradėtas tyrimas gali užtrukti iki trijų mėnesių, tad išvadų dar reikės palaukti.
Nejauku net svarstyti, kas būtų, jei „Toksikos“ ir rangovų ginčas užsitęstų, o leidimo deginti pavojingas atliekas neturinčios „Senovės“ įrenginys sustreikuotų ar padidėtų aplinkos tarša, kaip tai jau yra buvę.