Smarkiai pašalus Šventosios upėje susidaręs ižas suformavo pavojingas ledų sangrūdas, kurios gerokai pakėlė vandens lygį, vietomis iki 1,80 cm. Pirmasis ižo suneštas ledas yra plonas ir labai netvirtas, po juo teka stipri vandens srovė, ketvirtadienį informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
„Prašome nerizikuoti ir nebandyti lipti ant upės ledo. Ledas ant visų tekančio vandens telkinių yra plonas ir pavojingas, bet ypač pavojingas šiuo metu Anykščių miesto ribose susidaręs ledas – čia laikinos ledo sangrūdos keičia vandens tėkmę, formuoja sūkurius, – įspėja ugniagesiai gelbėtojai. – Vaikštant plonu ledu ant upės dėl pakilusio vandens lygio ir stiprios srovės rizikuojama savo gyvybe“.
Pranešama, jog Anykščių priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos darbuotojai bei Anykščių hidrologijos posto stebėtojas nuolat stebi situaciją. Jeigu kiltų pavojus žmonių gyvybei ar pastatams, gyventojai raginami skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Pastaruoju metu Lietuvoje kasdien spaudžiant šalčiams, netrukus ir didieji šalies vandens telkiniai pasidengs pirmuoju ledu, kurio ypač laukia poledinės žūklės mėgėjai. Deja, ant netvirto ledo kasmet įvyksta nemažai skaudžių nelaimių.
Vien per praėjusią kalendorinę žiemą ir šių metų kovo mėnesį tik šalies ugniagesiai gelbėtojai vandenyje ir ant ledo atliko 88 gelbėjimo darbus, kurių metu išgelbėjo 17 žmonių, iš jų 2 vaikus, bei ištraukė 23 skenduolius, tarp jų 3 vaikus. Siekiant išvengti tokių skaudžių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori priminti ir patarti gyventojams, kaip elgtis ant užšalusių vandens telkinių.
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Tik toks ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, todėl nepalikite jų be priežiūros bei iš anksto įspėkite apie galimus pavojus.
Prieš lipdami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą arba peikeną ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų. Jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis.
Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti ir gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią galima būtų numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Dar viena efektyvi gelbėjimosi priemonė – smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.
Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kiek galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.
Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti.
Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kiek galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Kol dar neįvyko skaudžių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų, ypač poledinės žūklės mėgėjų, nerizikuoti gyvybe ir nelipti ant pirmojo ledo, o dėl plikšalos apledėjus pakrantėms, būti atsargiems prie vandens telkinių.
Indrė SESARTĖ
