Apie šias tendencijas socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis.
„Metų pradžioje rašiau, kad LSDP reitingas – molinis, gali artėjant rinkimams po truputį aižėti. Taip ir vyksta, ir ne tik dėl nacionalinio lygmens skandalų, trečiokių ir gylių. Savivaldos ir nacionalinis lygmuo Lietuvoje persidengę – vietoje įsitvirtinę merai gali padėti vienmandatininkams ir bendriems partijos balsams.
2015 m. tiesioginiai mero rinkimai LSDP apskritai susiklostė ne taip, kaip (tikriausiai) tikėtasi. Vietoje 22 mero postų liko 16. Po to dėl tragiškos Telšių mero Vytauto Kleivos žūties prarastas dar vienas postas (pakartotinius rinkimus laimėjo „darbietis“). Ričardas Malinauskas atima dar vieną savivaldybę (bent kol kas)“, – „Facebook“ skelbia M. Jastramskis.
Politologas, pasitelkdamas rinkėjų balsų pasiskirstymo savivaldybėse grafiką, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Druskininkų, tiek ir Telšių savivaldybės socdemams yra itin svarbios.
„Jose (Druskininkų ir Telšių savivaldybėse – tv3.lt) LSDP 2015 m. kartu gavo (kaip sąrašas) daugiau nei 13 tūkst. balsų“, – pažymi M. Jastramskis.
Juodi debesys šiuo metu vis dar kybo ir virš Utenos mero socialdemokrato Alvydo Katino, kuriam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Meras neseniai grįžo dirbti į savivaldybę, tačiau ikiteisminis tyrimas politiko atžvilgiu tęsiamas.
Pakenks pasirodymui Seimo rinkimuose
„Izoliuotai žiūrint – praradimai nedideli. Tačiau žiūrint sistemiškai – lašas po lašo ir akmenį pratašo. LSDP jau nėra ta partija, kuri 2014 m. turėjo virš 20 procentų reitingą ir kontroliavo daugiau nei trečdalį Lietuvos savivaldybių (administraciniai resursai).
Galime pradėti svarstyti apie tai, kad 2016 m. Seimo rinkimų laimėtojas nėra toks jau ir aiškus“, – „Facebook“ svarsto politologas M. Jastramskis.
Savivaldos rinkimų tendencijas stebintis politologas portalui tv3.lt aiškino, jog partijų pozicijų silpnėjimas ar stiprėjimas savivaldos lygmenyje gali būti susijęs ir su pačių partijų pasirodymu Seimo rinkimuose.
„Yra skirtingų nuomonių, bet manau, kad šie lygmenys koreliuoja. Kuo partija turi mažiau pozicijų savivaldoje, tai reiškia, kad yra mažiau tikimybės tokį įsitvirtinimą regionuose paversti į balsus Seimo rinkimuose“, – pažymėjo politologas, pridurdamas, jog ši taisyklė nėra aksioma, taigi gali būti ir išimčių.
„Bet bet kokiu atveju, tie socdemų praradimai savivaldoje reiškia ir administracinių resursų praradimą, taigi aš manau, kad tai gali atsiliepti Seimo rinkimams“, – pridūrė M. Jastramskis.
Politologas pastebėjo, jog jau šiuo metu apklausos rodo, kad socdemai jau nebėra tokia nepajudinama politinė jėga, kuriai jokia kita politinė jėga negali kelti pavojaus
„Tai matosi premjero reitinge. Aišku socdemai išlaiko pirmą vietą kaip populiariausia partija, bet premjero tų neigiamų vertinimų kiekis yra nemažai išaugęs. Manau, kad prie to nemažai prisidėjo tas skandalų, kurių centre buvo R. Malinauskas, nepasitraukimas iš nacionalinės žiniasklaidos“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Kaip skelbė dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu kovo mėnesį bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa kovo 8-13 dienomis, premjerą, socdemų lyderį Algirdą Butkevičių palankiai vertino 50,7 proc. apklaustųjų, vasario mėnesį tokių buvo 55,1 proc. Atitinkamai padidėjo ir neigiamai vertinančiųjų A. Butkevičių skaičius – nuo 21,9 proc. vasarį iki 25,5 proc. kovą.
Tuo metu Lietuvos naujienų agentūros ELTA užsakymu vasario 9-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, 7 procentiniais punktais smuko pasitikėjimas premjeru A. Butkevičiumi. „Baltijos tyrimų" analitikai pažymi, kad paskutinį kartą panašūs LSDP pirmininko vertinimai buvo 2014 metų spalį – tada 56 proc. jį įvertino palankiai ir 37 proc. nepalankiai, o nuo to laiko palankiai jį vertinančių visada būdavo daugiau nei 56 proc.
Malinausko pasitraukimas – stiprus smūgis
Pasak VU TSPMI dėstytojo M. Jastramskio, paskutinis atvejis – ilgamečio Druskininkų mero R. Malinausko sprendimas pasitraukti iš socdemų – yra skaudus smūgis valdančiajai partijai, kuris gali neigiamai atsiliepti net ir socialdemokratų pasirodymui Seimo rinkimuose.
„Taip, šiuo metu socdemams R. Malinausko pasitraukimas įvaizdžio prasme yra stiprus smūgis. Druskininkų savivaldybė yra viena iš reprezentacinių, kurią socdemai praranda“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Jam pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius.
„Vienmandatės rinkimų apygardos požiūriu tai yra, be abejo, minusas socdemams. Kita nauda arba praradimai priklausys nuo žiniasklaidos reakcijos, pačių socdemų sugebėjimu susitvarkyti su esama krize bent jau Druskininkuose. [...]
Jeigu kažkas iš R. Malinausko komandos nuspręstų dalyvauti Seimo rinkimuose prieš galimą socialdemokratų kandidatą, be abejo, socialdemokratams būtų sudėtinga“, – apie pavojus socdemams kalbėjo politologas.
Įvardijo, kas gali paveržti balsus
M. Jastramskis pažymėjo, kad socdemų nusilpimu savivaldoje gali pasinaudoti tam tikros partijos, o, jei joms tai pavyktų padaryti, sutvirtėjusios konkurentų pozicijas socialdemokratai gali pajausti ir parlamento rinkimuose.
„Socdemų silpnėjimas, visų pirma, reikalingas ir daugiausiai vilties teikia toms politinėms jėgoms, kurios turi nemažą potencialą augti ir pritraukti naujų rinkėjų, tai šitoje vietoje įvardinčiau liberalus ir galbūt su klaustuku valstiečius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – tv3.lt).
Konservatoriams, aišku, tradiciškai atrodo, kad, jei socdemai nukenčia, tai jiems, net ir nepritraukdami nuo socdemų rinkėjų, tai yra į naudą dėl to, kad jie, išlaikydami savo seną elektoratą, gali padidinti savo galią“, – kalbėjo politologas.
A. Krupavičius kaip vieną iš didžiausių galimų socdemų rinkėjų balsus galinčių paveržti partijų įvardijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tačiau kartu pridūrė, kad yra vienas „bet“.
„Matyt, kad didžiausias konkurentas socdemams yra Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet tendencijos priklausys nuo įvairių aplinkybių. Vienas iš kertinių dalykų valstiečiams ir žaliesiems bus tai, kokie politikai bus jų sąraše vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu ateitų pas juos daugiau liberalų ir konservatorių, tai manau, kad sėkmės mastas nebūtų toks didelis kaip dabar įsivaizduojama“, – atkreipė dėmesį VDU profesorius.
„Apskritai socialdemokratų rinkėjai yra šiek tiek panašūs į Darbo partijos rinkėjus, taigi dalis nusilpusių socdemų balsų gali atitekti „darbiečiams“.
Darbo partijos ir „tvarkiečių“ rinkėjai yra labiau protesto rinkėjai. Manau, kad šiek tiek socdemų balsų galėtų nubyrėti ir „tvarkiečiams“, bet nedidelėmis dalimis. Šiuo atveju Darbo partijai socdemų rinkėjų gali nubyrėti daugiau“, – pridūrė A. Krupavičius.
