Dalia Karpavičienė
Užvakar rytą Kukečiuose (Kelmės rajonas) gyvenanti Emilija Maziliauskienė, nuėjusi pašerti šuns, rado tik tuščią kabliu užkabintą voljerą – 8 mėnesių vokiečių aviganis buvo dingęs. Po pietų netoliese esančiame tvenkinyje jau negyvą veislinį šunį pastebėjo kaimynas.
Tuščias voljeras buvo užkabintas kabliu
80-metei Emilijai Maziliauskienei šuo buvo nuolatinis jos draugas. Šunį nupirko jos sūnus Raimondas Maziliauskas, dirbantis Šiauliuose.
E. Maziliauskienė, nuėjusi pašerti šuns, rado tuščią voljerą.
„Rankas kojas atėmė. Vakare, apie devintą valandą, šunelis sulojo. Bet aš nekreipiau dėmesio. Pamaniau, kad taip vijo į šalį katiną ar užklydusį kokį šunį. Rytą šunelio jau nebebuvo. Voljerą buvau užkabinusi trimis kabliais, o radau užkabintą tik viršutinį kablį“, – ašarojo E. Maziliauskienė.
Moteris puolė skambinti vaikams. R. Maziliauskas iš Šiaulių į Kukečius važiavo pro Kiaunorius, apsuko ratą, ieškodamas šuns. Bet nieko nerado. Po pietų vokiečių aviganį netoliese esančiame tvenkinyje pastebėjo kaimynas.
„Šunelis – gražuolis, numylėtas, labai prižiūrimas, „patiešnas“, negaliu apsakyti, kaip gaila. Kas galėjo šitaip žiauriai pasielgti? Gal kas iš pavydo? Niekam šunelis nieko blogo nebuvo padaręs. Buvo draugiškas, visai nepiktas. Verkiu kaip nuplakta ir nustoti negaliu. Toks nerimas į širdį įsimetė, toks gailestis“, – ašaras braukė E. Maziliauskienė.
Ramiai apie skaudų nutikimą negalėjo kalbėti ir šuns šeimininkas Raimondas Maziliauskas: „Kaip gali būti ramus ir abejingas, kai šitokie dalykai atsitinka. Aš šunelį brangiai nupirkau, dresavau, mano akyse jis augo, o dabar – nebėra“.
Vyriškis svarstė: gal kas kerštaudamas jam jo mylimą gyvūną pražudė? Juk pats šuo negalėjo iš tvarkingo, trimis kabliais užkabinto voljero ištrūkti ir tvenkinyje nuskęsti.
„Baisus žiaurumas. Neabejoju, kad iš pradžių šunį kažkas iš voljero išvilko, paskui užsmaugė ir į vandenį įmetė“, – samprotavo R. Maziliauskas.
Aiškinsis ekspertai
R. Maziliauskas, tik dingus šuniui, kreipėsi į policiją. 8 mėnesių vokiečių veislės aviganį jis įvertino 3000 litų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Tą pačią dieną šuo rastas negyvas tvenkinyje.
Patartas Kelmės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus Arūno Vileikio, R. Maziliauskas šuns gaišeną nusprendė vežti į Kauną, Veterinarijos tarnybą, teismo medicinos ekspertams, kad būtų nustatyta šuns mirties priežastis. Gaišenos patologinio-anatominio skrodimo išvadų gali prireikti teisme, į kurį ketina kreiptis šuns netekęs šeimininkas.
„Negalima būti abejingiems. Kas šitaip žiauriai pasielgė su gyvūnu, turi atsakyti“, – sakė R. Maziliauskas.
Į redakciją paskambinusi močiutės anūkė teigė, jog apie nelaimę žurnalistams pranešta tikintis pagalbos.
„Labai baisu. Visuomenė eina į žvėrių pusę. Norime, kad įvykis būtų paviešintas. Kaltieji turi būti nubausti. Dažnai, jeigu nebūna viešumo, nebūna ir teisingumo“, – sakė moteris.
Gresia baudžiamoji atsakomybė
Lietuvoje administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais – baudą nuo 100 iki 300 litų.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Už šį nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Nepaisant nusikaltimų žiaurumo, laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dar niekada nebuvo pritaikyta. Dažniausiai apsiribojama minimalia administracine bauda.
Kitokia situacija kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo praėjusių metų sausio 1 dienos įsigaliojusiame gyvūnų apsaugos įstatyme numatytos didesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais. Ypatingo žiaurumo atvejais jos gali siekti net iki trejų metų laisvės atėmimo, o piniginės baudos svyruoja nuo 500 iki 100 000 Lenkijos zlotų, kurie teismo nurodymu skiriami gyvūnų gerovės tikslams (iki šiol buvo 25–2500 zlotų).
