Lietuvos, Jungtinių Valstijų, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Airijos, Čekijos, Ukrainos, Estijos, Moldovos, Latvijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos parlamentarai pažymi tikintys, kad „kitame susitikime Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai priims sprendimą, ar ir kaip konfiskuoti nuo 2022 metų vasario mėnesio Vakarų šalyse įšaldytą iki 300 mlrd. eurų vertės siekiantį Rusijos valstybės turtą“.
„Mes, atitinkamų mūsų parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, kolektyviai raginame G-7 lyderius išnagrinėti visas teisines galimybes remti Ukrainą, pradedant iš įšaldyto Rusijos turto gautu nenumatytu pelnu užtikrintų daugiašalių ar dvišalių paskolų priemonių kūrimu“, – nurodoma laiške.
„Tačiau tai turėtų būti laikoma tik pirmuoju žingsniu, o ne galutiniu sprendimu“, – pabrėžia parlamentarai.
G-7 viršūnių susitikimas šią savaitę vyks Italijoje. Baltieji rūmai yra teigę, jog jo metu bus paskelbta apie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo priemones, taip pat apie naujas sankcijas ir eksporto kontrolę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
G-7 lyderiai tikisi susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo siekiant padėti Kyjivui.
„Pagal tarptautinę teisę viso 300 mlrd. eurų vertės turto konfiskavimas yra ekonomiškai pagrįsta ir strategiškai būtina teisinė atsakomoji priemonė“, – nurodoma parlamentarų laiške.
G-7 Ukrainai suteiktų maždaug 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskolą iš pelno, gauto iš visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau kol kas neaišku, kas išduotų paskolą, be to, yra daugybė neaiškių techninių klausimų.
Pasak laišką pasirašiusių parlamentarų, galutinis tikslas turi būti viso Rusijos turto konfiskavimas ir perdavimas Ukrainai, užtikrinant, kad šis procesas atitiktų tarptautinę teisę.
„Norint išvengti Ukrainos ekonomikos žlugimo, reikia ne mažiau kaip 3 mlrd. eurų per mėnesį išorės finansinės paramos. Atsižvelgiant į tokius skaičius, iš Rusijos įšaldyto turto gauto 3 mlrd. eurų metinio nenumatyto pelno konfiskavimas yra tiesiog nepakankamas atsakas į Rusijos mestą iššūkį Ukrainai ir jos draugams demokratiniame pasaulyje“, – nurodoma laiške.
G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas vyks politiškai neramiu laikotarpiu, o vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – paramos Ukrainai didinimas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus G-7 diskusijoje apie jau trečius metus vykstantį Rusijos karą prieš jo šalį ir vėl prašys didesnės Vakarų šalių pagalbos.
Laiške pastebima, jog viso turto konfiskavimo padarinių rinkai kaina jau įvertinta, o jo konfiskavimas būtų „pernelyg retas reiškinys, kad turėtų didelį poveikį valiutai“.
„Kai kurių didžiųjų NATO šalių vadovai vis dar nesugeba iki galo apsispręsti dėl Ukrainos narystės NATO, nors šį siekį remia NATO šalių parlamentai, su kurių atstovais parlamentų užsienio reikalų komitetuose šiandien kreipėmės į G-7 lyderius, reikalaudami panaudoti visą šalies agresorės įšaldytą turtą Ukrainos atstatymui ir gynybai“, – sako Ž. Pavilionis.
