„Šiandien turim ne du, ne vieną, ne šimtą, o, deja, tūkstančius vaikų, kurie yra nukentėję nuo smurto ir per vėlai įsikišta į jų gyvenimus. Viena didžiausių problemų vaiko teisių srityje, kad mes vis dar nesugebame atskirti rizikos, nesugebame laiku reaguoti, kai dar nėra įvykę nusikaltimo, nepabijokime to žodžio, bet yra rimta rizika“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Kurienė.
„Negalėjimas anksti įvertinti rizikos ir negalėjimas anksti adekvačiai, tinkamai sureaguoti yra vienas didžiausių iššūkių šios dienos šviesoje. Labai trūksta ilgalaikės, adekvačios, kompleksinės pagalbos, dalinai mes neturime pakankamai specialistų, neturime metodų, kaip dirbti su sunkiomis, konfliktinėmis šeimomis“, – kalbėjo nevyriausybininkė.
Trečiadienį sueina metai, kai Seimas priėmė pataisas, vaikams draudžiančias taikyti fizines bausmes. Pataisos buvo skubiai priimtos po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio. Dėl vaiko nužudymo teisiami jo motina ir patėvis.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pažymi, kad praėjus metams, visuomenė vis aktyviau praneša apie skriaudžiamus vaikus. Kontrolierė pažymėjo, kad jautresnė aplinkinių reakcija į galimą smurtą prieš vaikus išaugins smurto atvejų prieš vaikus skaičių, tačiau tai esantis proveržis visuomenėje.
„Turiu pasidžiaugt, kad nuo pernai metų mes turime žymiai didesnį aktyvumą visuomenės, visuomenė praneša apie kaimynus, apie girdimus riksmus, smurtą, alkoholį ir kitus dalykus. Mes visada esame linkę palyginti skaičius, kiek (smurto – BNS) sumažėjo, bet nebus sumažėję, bus tik padaugėję, nes bus daugiau pranešimų. Ir tai yra gerai, tai yra tam tikras proveržis mūsų visuomenėje, kad tai tampa matoma, žinoma, girdima“, – kalbėjo kontrolierė.
Kartu ji sakė, kad valstybei nepakanka pakeisti įstatymus ir uždrausti fizines bausmes, smurtą prieš vaikus, turi keistis ir žmonių mąstymas, nes kai kurie tėvai vis dar netinkamai auklėja savo vaikus tiesiog neturėdami patirties, suvokimo, kaip tai reiktų daryti.
„Po pernai metų turbūt pačios baisiausios vaiko mirties labai liūdna ir baisu buvo skaityti pačius parodymus, kuriuose buvo sakoma, kad tėvai tokiu būdu auklėjo savo vaiką. Neatmestina, kad nemažai tėvų auklėja vienaip ar kitaip netinkamai savo vaikus. Mes turime suprasti, o tas supratimas turi išeiti iš gilumos, turime ieškoti būdų, kaip pakeisti savo elgesį, ir čia valstybei neužtenka priimti įstatymų“, – sakė E. Žiobienė.
„Kitas svarbus dalykas – darbas su šeimomis. Mūsų valstybėje dažniausiai orientuojamasi į socialinės rizikos šeimas, darbas numatomas su tomis šeimomis. Mes jaučiame iš skundų ir iš ikiteisminio tyrimo medžiagų, kad Lietuvoje nėra suvokimo, kuo skiriasi vaiko auklėjimas, griežtas reikalavimas ir psichologinis smurtas“ – kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, jog situaciją keistų pozityvios tėvystės kursai.
„Jei norime užtikrinti, kad vaikai neatsidurtų tokioje situacijoje, kai prieš juos smurtaujama, turime kalbėti paie priežastis, pozityvios tėvystės ugdymas yra labai svarbi dalis, kuri padėtų tėvams, kurie nežino, arba nemoka, kaip auklėti vaikus kitaip. Dažnai smurtaujama, nes nežinoma kitokių priemonių“, – sakė M. Majauskas.
Po tragiško vaiko mirtimi pasibaigusio atvejo taip pat buvo inicijuota ir priimta vaiko teisių apsaugos reforma, kuri centralizuoja vaiko teisių apsaugą. Nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie galbūt pažeidžiamas vaiko teises, vaikų apklausose privalomai dalyvauti psichologai.
Naujoji sistema turi pradėti veikti nuo liepos, reformai įgyvendinti šiemet numatyta per 8 mln. eurų. Planuojama papildomai įdarbinti apie du šimtus vaiko teisių apsaugos specialistų.
