Kur jų yra daugiausia, ką daryti įsisiurbus ir kaip saugotis, kad jos nekeltų pavojaus sveikatai?
Atnaujintas erkių platinamų ligų žemėlapis
Lietuva priklauso endeminei erkių platinamų ligų zonai, t. y. jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti bet kuriame šalies regione. Tai galima pamatyti ir atnaujintame Lietuvos vietovių, kuriose užsikrečiama erkiniu encefalitu ir Laimo liga, žemėlapyje, kurį galite rasti čia.
„Kasmet daugiau erkių platinamų ligų atvejų užfiksuojama tuose rajonuose, kur yra daugiau miškingų vietovių. Iš minėto žemėlapio galima matyti, kad pernai daugiausia erkinio encefalito atvejų užregistruota Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje: Klaipėdos, Telšių, Zarasų, Anykščių ir kt. rajonuose, Laimo liga labiausiai paplitusi Pietryčių ir Vakarų Lietuvoje: Varėnos, Švenčionių, Kretingos rajonuose“, – vardija NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Ligos skirtingos
Erkės pavojingos tuo, kad platina sunkias ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Pirmoji – tai sunki virusinė liga, kuri pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ir periferinius nervus. Inkubacinis periodas trunka 2–33 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pirmoje ligos fazėje pasireiškia karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmas, nuovargis. Vėliau seka „tariamo pasveikimo periodas“, po kurio atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai.
Laimo ligą sukelia Borrelia genties bakterijos. Šios ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda rausva dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Gali skaudėti sąnarius, raumenis, kartais pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka miegas, atmintis, svaigsta galva ir kt. Skirtingai nei erkinio encefalito atvejo, nuo Laimo ligos skiepų nėra. Ja užsikrėsti ir susirgti galima ir pakartotinai.
„Nuo erkinio encefalito efektyviausiai apsaugo skiepai. Pasiskiepyti rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir atvykstantiems turistams. Vakcinacija ypač rekomenduojama žmonėms, kurie gyvena, dirba arba dažnai lankosi miškuose, parkuose, pievose. Skiepai yra mokami, tačiau nuo šių metų rugsėjo 1 d. valstybės biudžeto lėšomis turės galimybę pasiskiepyti visi 50–55 metų asmenys“, – pranešime spaudai primena NVSC vyriausioji specialistė.
Kas padeda apsisaugoti nuo erkių?
- Venkite pamiškių ir aukštų žolių pievų (pasivaikščioti rinkitės tam skirtus takus, nušienautais pakraščiais).
- Tinkamai apsirenkite. Dėvėkite šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, nes taip lengviau pastebėsite ropojančią erkę. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
- Naudokite repelentus (erkes atbaidančias priemones, kurias būtina naudoti taip, kaip nurodo gamintojas).
- Pasirūpinkite augintinių apsauga nuo erkių.
- Apžiūrėkite visą kūną. Grįžus iš lauko būtina nedelsiant apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų lenkimo linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose.
- Nusiprauskite po dušu, išsišukuokite plaukus.
- Persirenkite kitais rūbais, o vilkėtus drabužius išskalbkite ar pakabinkite saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena trumpai.
- Įsisiurbusią erkę pašalinkite.
„Aptikus įsisiurbusią erkę, ją kuo skubiau ištraukite, nespauskite erkės kūnelio, suimkite ją kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukite į viršų. Įsisiurbusios erkės netepkite riebalais, o ją pašalinus patepkite dezinfekciniu skysčiu. Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį stebėkite savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, kuris plečiasi, ar pablogėja savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – pataria NVSC atstovė.
