Pvz., įpėdiniai palikimo įstatymo nustatytu laiku nepriima, o vėliau (išsiaiškinę, kad mirusysis turto turėjo, ar supratę, kad tai, ko turtu nelaikė, yra paveldima) to padaryti negali; palikimą priima, o paaiškėjus, kad palikėjas turėjo skolų daugiau negu turto, palikimo atsisakyti negali ir turi už skolas atsakyti visu savo turtu ir pan.
Žinotina, kad palikimo iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis priimti negalima. Palikimo dalies atsisakyti taip pat negalima. Palikimą priėmusiam įpėdiniui (padavusiam pareiškimą notarui ar pradėjusiam turtą valdyti faktiškai) palikėjo teisės ir pareigos pereina neatsižvelgiant į tai, ar jis apie jas žinojo, ar ne. Dėl to patartina neskubėti palikimo priimti ar atsisakyti, kad vėliau netektų gailėtis. Tam įpėdinis turi tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Prieš apsisprendžiant įpėdiniui reikėtų surinkti kuo daugiau informacijos apie tai, ką gali paveldėti (neapsiriboti vien registruose esančia informacija, bet įvertinti palikėjo gyvenimo būdą, įpročius ir veiksmus, įvykius ir aplinkybes, iš kurių palikėjui galėjo atsirasti tiek teisių, tiek pareigų), ir tik tada spręsti – priimti palikimą ar jo nepriimti / atsisakyti, o jei priimti – tai kaip?
Taigi, kas gali būti paveldima?
Paveldėjimas suprantamas kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo būdu mirusiojo įpėdiniams (tiek vieniems, tiek kitiems) pereina ne tik nekilnojamieji (žemė, namai, butai ir kt.) ir kilnojamieji (pvz., transporto priemonės) daiktai, pinigai, bet ir kitoks turtas – nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), įstatymų numatytais atvejais – intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo bei meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės ir teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės (pvz., reikalavimo teisė, teisės iš paskolos, pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ir kt. sutarčių).
Žinotina, kad asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, yra nepaveldimos. Nepaveldimos ir iš palikėjo darbo santykių kylančios teisės ir pareigos. Tačiau jei alimentai, pašalpa, pensija, darbo užmokestis palikėjui priklausė už laikotarpį iki jo mirties, bet nebuvo išmokėti, teisė jų reikalauti pereina įpėdiniams.
Labai svarbu žinoti, kad palikimą priėmusiam įpėdiniui gali pereiti ne tik materialūs ir nematerialūs dalykai, turtinės teisės, bet ir palikėjo turtinės pareigos (pvz., skolos, pareigos iš nuomos, panaudos ir kt. sutarčių, pareiga mokėti išlaikymą ir kt.), išskyrus tas, kurios glaudžiai susijusios su palikėjo asmeniu (pvz., autoriaus pareiga sukurti kūrinį, rangovo pareiga atlikti tam tikrą darbą ir kt.). Tai reiškia, jog įpėdinis, priėmęs palikimą, turės jas įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrą taisyklę palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, t. y. ne tik tuo, kurį įgijo paveldėdamas, bet ir tuo, kurį turėjo iki tol. Norintis išvengti tokios atsakomybės įpėdinis turi keletą galimybių.
Visų pirma, jis gali palikimo nepriimti ar jo atsisakyti. Palikimas bus laikomas nepriimtu, jei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos įpėdinis nesikreips į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar nepradės palikėjo turto faktiškai valdyti arba palikimo atsisakys paduodamas atitinkamo turinio pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (atsisakyti palikimo įpėdinis gali, jei nėra padavęs notarui pareiškimo, kad priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą; negalima atsisakyti dalies palikimo arba su sąlygomis ir išlygomis). Tokiu atveju jam palikėjo teisės bei pareigos nepereis ir atsakomybė už palikėjo skolas nekils.
Antra, įstatymas taip pat numato galimybę priimti palikimą pagal turto apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, už skolas atsako tik paveldėtu turtu (su sąlyga, kad apyrašas yra teisingas arba, nors ir neteisingas, bet ne dėl to įpėdinio kaltės). Pažymėtina, kad pagal turto apyrašą priimti palikimą galima tik tuo atveju, kai palikimas priimamas paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (kai palikimas priimtas faktinio valdymo būdu, tokios galimybės nėra).
Trečia, tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą su prašymu paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos taip pat padengiamos tik iš palikimo.
Advokatė Eglė Baurienė
