Laimei, tokios situacijos palyginti retos – gėlės nedažnai sukelia žiedadulkių alergiją. Tačiau specialistai pataria intensyvaus augalų žydėjimo metu visgi imtis atsargumo priemonių. Siūloma nedovanoti puokščių alergiškiems žmonėms, o gėlių vazonėlius išnešti iš patalpų. Štai kai kuriose Didžiosios Britanijos ligoninėse lankytojams buvo net uždrausta į palatas atnešti lelijų bei pelargonijų.
„Šienligę labiausiai skatina vėjo lengvai nešiojamos augalų smulkios žiedadulkės, o gėlių žiedų dulkelės yra gana stambios bei lipnios. Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip sureaguoja žmogaus imuninė sistema. Alergiškiems pacientams derėtų vengti stipriai kvepiančių, turinčių daug žiedadulkių gėlių“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Jo pastebėjimu, chrizantemų, rožių, hiacintų ir tulpių žiedadulkės yra įtrauktos į Lietuvoje aktualiausių įkvepiamų alergenų paletę, kuri ištiriama paėmus kraujo. Tačiau daugiausiai dėmesio paletėse skiriama medžių, žolių bei javų žiedadulkėms.
„Medicina practica“ laboratorijos vykdomų sveikatos profilaktikos akcijų „Sveikink pavasarį be alergijos!“ rezultatai patvirtina, kad Lietuvoje atbudus gamtai bene daugiausiai alergijos atvejų sukelia lazdynų ir beržų žiedadulkės, kurių ore pasklinda milijardai.
Antroji šienligės banga prasideda pievose sužydėjus motiejukui, miglei, svidrei, javams ir kt. Alergiją skatina ir piktžolių – ypač pelyno – žiedadulkės, todėl žiedadulkių alergijos sezonas Lietuvoje gali tęstis iki vėlyvo rudens. Dauguma alergiškų žmonių yra jautrūs kelioms augalų rūšims.
„Šienligės arba alerginio rinito požymiai labai primena peršalimą. Kvėpavimo takų gleivinė paburksta, patinsta, iš nosies teka vandeningos išskyros. Tokią reakciją sukelia žmogaus imuniteto iškreiptas atsakas į svetimas medžiagas – alergenus. Įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 minučių. Dažnai pasikartojanti šienligė gali komplikuotis bronchine astma“, – priminė gydytojas S. Barakauskas.
Pirmoji pagalba – vanduo
Išsiaiškinus alergijos kaltininką reikia ieškoti būdų, kaip išvengti su juo bet kokio kontakto. Pirmoji efektyvi pagalba gali būti paprasčiausias vanduo. Jis suriša ne tik smulkiausias žiedadulkes, bet ir kitus įkvepiamus alergenus: namų dulkių erkes, grybelius, gyvūnų kailio bei odos daleles.
Todėl pražydus pavojų keliantiems augalams reiktų kasdien namus valyti drėgnai, reguliariai drėkinti orą, o ant atvertų langų bei orlaidžių pakabinti sudrėkintą užuolaidą. Grįžus namo iš lauko siūloma nusiprausti po dušu, pasikeisti bei išskalbti drabužius.
Kai žmogui sudėtinga išvengti kontakto alergenu, alergiją galima bandyti slopinti. Tam naudojami ligos simptomus mažinantys medikamentai, imunoterapija, natūralios organizmą atstatančios priemonės ir kt.
Pavojinga kryžminė reakcija
Beje, šienlige sergantys žmonės turėtų būti atidesni ir maisto produktams, nes gana dažnai sulaukiama žiedadulkių ir maisto kryžminė reakcija. Štai jautrūs beržo žiedadulkėms pacientai gali būti alergiški obuoliams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, morkoms ir kt.
Maisto alergenus irgi gali atskleisti kraujo tyrimai. Jei pavalgius žmogų išberia, vargina virškinimo sutrikimai, tiriama maisto alergenų paletė. Kaip pabrėžė gydytojas S. Barakauskas, lietuvius dažnai įjautrina kiaušinio baltymas ir pieno produktai. Didelį alergijos pavojų mums kelia lazdyno riešutus bei ypač – menkė.
Jei sudėtinga atsekti, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė. Lėtinę alergiją (kai alerginės reakcijos pasireiškia po 3–72 valandų) parodo maisto netoleravimo tyrimas.
