Neseniai padegėjai vos nesupleškino dviejų miegančių šiauliečių, o Panevėžio rajone recidyvistas tiek įsisiautėjo, kad supleškino tvartą stebint jo šeimininkei.
Išgelbėjo policininkai
Naktį, maždaug pusantros valandos po vidurnakčio, Šiauliuose Architektų gatve tarnybiniu automobiliu važiavo šio didmiesčio policijos patruliai Saulius Zibartas bei Svajūnas Velionas. Budrūs pareigūnai pastebėjo, kad kiek tolėliau nuo gatvės, Žaliūkių rajono pakraštyje, iš vieno naujo medinio namo rūksta dūmai. Nedelsdami policininkai privažiavo arčiau ir įsitikino, kad kilęs rimtas gaisras – liepsnos laižo namo stogą bei rąstų sienas.
Pareigūnai tol beldė į namo duris bei langus, kol pažadino kietai įmigusius jo gyventojus – sutuoktinius. Šiedu vėliau pripažino, kad jeigu ne pastabūs policininkai, tikriausiai būtų apsinuodiję smalkėmis ir žuvę.
Policininkai namo šeimininkams padėjo išnešti kompiuterį, dokumentus, kelis baldus, o dar po minutės ugnis į pastatą nebeįleido įeiti. Nors atvykę ugniagesiai gaisrą greitai įveikė, iš puikaus naujo medinio namo beveik nieko neliko. Jo savininkai nuostolius įvertino per trečdaliu milijono litų.
Antras sukrėtimas nukentėjėlių laukė gaisravietę apžiūrėjus ugniagesių ekspertams. Jau per pirminę apžiūrą imta įtarti, kad namas buvo padegtas tyčia iš kiemo pusės.
Kitą dieną Šiaulių rajono Yniškių kaime visiškai sudegė kitas gyvenamasis namas su visais baldais bei namų apyvokos daiktais. Ir čia nustatyta, kad pastatas padegtas tyčia.
Nepraėjus nė 3 dienoms, pranešta, jog Radviliškio rajone, Vainiūnų kaime, kažkas padegė dengtą silosinę, kurioje buvo laikomas į rulonus susuktas šienas.
Tą pačią dieną padegtas Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, esantis garažas – apgadintas stogas, medinės konstrukcijos ir išorinė siena.
Nuostoliai – milžiniški
Na o kulminacija pasiekta Panevėžio rajone, Sendvario kaime. Iš motinos paveldėtoje trobelėje gyvenantis 59 metų recidyvistas Petras Ratkevičius savo kaimynei 50 metų Danutei Petronienei seniai grasino padegti namus – ir pažadą pagaliau įvykdė...
Kai Danutės vyras Antanas buvo išvykęs, prisistatęs girtas P. Ratkevičius kaimynei pareiškė norįs atgal į kalėjimą, todėl pasiūlė kviesti policiją. Iš pradžių moteris nesuprato, ko kaimynas nori, bet pastarasis, nieko daugiau neaiškinęs, išsitraukė butelį, Petronių rąstinio ūkinio pastato sieną apšlakstė benzinu ir užmetė degantį skudurą...
Kol apstulbusi D. Petronienė nesėkmingai gesino sparčiai plintančią ugnį, padegėjas ramiai apžergė dviratį ir numynė savo keliais. Atskubėję ugniagesiai išgelbėjo gyvenamąjį namą, tačiau visiškai supleškėjo ūkinis pastatas bei tvartas, kuriame ganiavos laukė dvi veršingos ir dvi vos prieš mėnesį apsiveršiavusios karvės, du veršiukai.
37 metus kolonijose praleidęs, vos prieš porą metų laisvę atgavęs padegėjas jau suimtas ir, žinoma, visiškai neatgailauja.
Nesveikas noras išgarsėti...
„Padegimai – šiurpūs nusikaltimai, tačiau jie tikrai ne naujiena ir ne retenybė, – „Akistatai“ pakomentavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis. – Pasak statistikos, iš 100 kilusių gaisrų maždaug 1–2 būna tyčiniai padegimai. Padegėjai neatrodo psichiškai sveiki žmonės, bet nei jų, nei padegimų netrūkdavo visais laikais.“
Tikra tiesa. Sakoma, kad prostitucija – seniausia profesija. Atitinkamai galima sakyti, kad padegėjai – pirmieji išgarsėję nusikaltėliai. Pirmasis iš tokių – senovės Graikijos mieste Efese (dabar – Turkija) gyvenęs kurpius Herostratas, dėl padegimo žinomas jau kone pustrečio tūkstančio metų! 356 metais prieš Kristaus gimimą jis supleškino vieną iš septynių pasaulio stebuklų – Artemidės šventyklą. Kankinamas padegėjas prisipažino taip pasielgęs žinodamas du dalykus: kad bus nubaustas mirties bausme ir kad jo vardas amžiams liks istorijoje.
Padegėjas neteko galvos
Teismas Herostratą iš tikro nuteisė myriop, o kartu priėmė sprendimą ištrinti padegėjo vardą iš žmonijos atminties. Tuo tikslu nieko gudriau nesugalvota, kaip pasamdyti šauklius, kurie kelerius metus keliautų po visą Graikiją ir liaudžiai skelbtų įsaką, jog už Herostrato vardo užrašymą ar net viešą ištarimą – mirties bausmė.
Šauklių dėka šią istoriją aprašę istorikai iš tikro netyčia amžiams išgarsino padegėją. Dabar bendriniu herostrato vardu vadinami garbėtroškos, siekiantys išgarsėti nesiskaitydami su priemonėmis, net padarydami nusikaltimus. Garsiausias šių laikų herostratas – nestabilios psichikos olandas darbininkas Marinusas van der Liubė, 1933-iųjų vasario 27-ąją padegęs Vokietijos parlamento pastatą Reichstagą ir už tai po metų netekęs galvos – giljotinuotas.
Akivaizdu, kad padegėjai – žmonės, turintys jei ne psichikos, tai bent rimtų psichologinių, asmenybės problemų. Na o su ugniagesių specialistu belieka išsiaiškinti, kaip atskiriama, nuo ko kilo gaisras – ant suodžių ir anglių gi nelieka pirštų atspaudų.
„Net jei pastatas taip sudegęs, kad belikusi vien nuodėgulių krūva, ir tai šiuolaikinis mokslas degėsiuose gali aptikti skysčio, kuriuo buvo padegta, pėdsakų, kitų padegimo įrodymų, – nedidelę tarnybinę paslaptį atskleidė priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistas Gintaras Zonis. – Tačiau pastatai iki pamatų sudega retai. Užgesinus gaisrą dažniausiai lieka bent dalis grindų ir sienų. Belieka jose „perskaityti“, kur gaisro židinys, kaip ir kur ugnis plito.“
Pasak G. Zonio, eilinis žmogus retai susimąsto, kodėl per gaisrą dalis namo supleška taip, kad nelikę nė ženklo, o kita siena, žiūrėk, stovi visiškai sveika. Specialistui visa tai – daug sakanti informacija. Specialistas vertina ne tik nuodėgulius, bet ir pastate buvusią elektros instaliaciją, virykles, krosnis, kitus potencialius ugnies šaltinius, taip pat gaisro metu galėjusius susidaryti skersvėjo takus.
„Apibendrinus informacijos visumą, paprastai tiksliai nustatoma, kur, kaip ir nuo ko kilo gaisras. Kai įtariama, jog pastatas padegtas tyčia, tyrimą pradeda policija. Tad padegėjams neverta tikėtis, kad apie juos niekas nieko nesužinos“, – įspėjo G. Zonis.
Sigitas STASAITIS
