Seimas nepalaimino Vyriausybės siūlomo projekto, pagal kurį nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galėjo būti nebelietuvinamos ir rašomos nelietuviškais rašmenimis. Tačiau palaikė alternatyvų siūlymą pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, greta kaip grafinę formą leidžiant įrašyti pavardę originalo kalba.
Už Vyriausybės projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 30, prieš - 38, susilaikė 36 parlamentarai. Jie atmetė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą, nesutiko jo grąžinti tobulinti.
Premjeras Andrius Kubilius pristatydamas projektą sakė, kad jis atitinka 1938 metais Lietuvoje įsigaliojusį įstatymą, tarpukario Lietuvos tradiciją.
Vyriausybės siūlomame projekte siūlyta, jog nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.
Vyriausybės projekte numatyta, kad vardus ir pavardes pasuose, asmens tapatybės kortelėse, leidimuose gyventi Lietuvoje galima rašyti originalo kalba su visais lotyniškais rašmenimis, tokiais kaip x, w, q, taip pat su umliautais.
Premjero teigimu, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą reikia keisti, nes nekeičiant dabartinio teisinio reguliavimo ateityje gali kilti problemų. Įtikinėdamas kolegas A. Kubilius rėmėsi ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimu, kad asmenvardis yra unikalus, sąvokos nereiškiantis konkretaus žmogaus tapatybės žymuo bei jam turi būti suteikta apsauga.
"Visi mes mylime lietuvių kalbą, Lietuvą, bet gyvenimo problemas taip pat turime spręsti, remdamiesi tiek lietuviška tradicija, susiformavusia tarpukaryje, tiek ir modernios Europos tam tikromis atsirandančiomis tradicijomis, kurios mums yra svarbios. Įgyvendinus tokią europinę tradiciją Lietuvoje, galėtume ginti ir lietuviškų pavardžių rašymo teisę originalo pagrindu ir kitose Europos valstybėse", - kalbėjo A. Kubilius.
Jis neslėpė, jog tokios tvarkos norėtų Lietuvos lenkai, įstatymas leistų kurtis pilietinei bendruomenei.
"Ar jūs teikdamas šį projektą nepagalvojate, kad suteikiate precedentą teikti pasiūlymus galbūt rašyti vardus ir pavardes ne tiktai lotyniškais rašmenimis, bet ir kiniškais, arabiškais, slaviškais rašmenimis? Tai bus žingsnis po žingsnio ir galų gale lietuviškame pase apskritai neliks lietuviškų pavardžių, o rašysime visais įmanomais rašmenims, kokie apskritai yra pasaulyje. Lygiai taip pat apie savo teises pareikš ir kinų, rusų bendruomenė ir turėsime tai taip pat vykdyti", - susirūpinimą išreiškė socialdemokratas Andrius Šedžius.
"Darbietis" Mečislovas Zaščiurinskas Vyriausybės siūlyme įžvelgė sprendimą, susijusį su valstybės griovimu.
"Ar tai sustiprins mūsų valstybę, kokios pasekmės ilgalaikėje perspektyvoje, per 20 metų, kokią turėsime tautą, ar ten dar bus lietuvių kalba?" - klausė jis.
"Lygiai tą patį siūlome dabar perkelti. Tai, jūsų manymu, 1938 metais tuometė valdžia nemylėjo Lietuvos? Jeigu nebūtų 1940 metų okupacijos, šitą įstatymą būtume šiandien turėję, būtume taip pat rašę. Tai mes būtume nemylėję Lietuvos? Apie ką kalbame? Ar tikrai mūsų Lietuva, kalba tokia silpna, kad suteikdami galimybę žmogui į pasą įrašyti savo vardą ir pavardę taip, kaip jam davė Dievas, sugriausime kalbą?", - piktinosi A. Kubilius.
Tokie argumentai parlamentarų neįtikino. Jie atmetė Vyriausybės projektą.
"Tikrai nesitikėjau tokio sprendimo, bet norėčiau padėkoti tiems, kurie išdrįso balsuoti už ir pasirinkusiems Vakarų, o ne, kaip rodo balsavimas, Rytų kryptį", - po balsavimo sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius.
Seimo nariai palaimino alternatyvų konservatorių Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko projektą. Jame siūloma pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, tačiau greta kaip grafinę formą leisti įrašyti pavardę originalo kalba. Pastarasis įrašas jokios teisinės galios neturėtų.
Lietuviškai turėtų būti perrašomi net užsieniečių, įgyjančių Lietuvos pilietybę, vardai ir pavardės, užsieniečio sutuoktinio pavardę paėmusio ir jo pavardę gavusių vaikų bei vaikaičių, asmenvardžiai.
Vardai ir pavardės asmens tapatybės dokumentuose galėtų būti lietuviškai perrašomi be galūnės (nesugramatinta forma). Lietuvos piliečiui pageidaujant, jo asmenvardžiai paso kitų įrašų skyriuje galėtų būti papildomai įrašomi jo pasirinktos ne lietuvių kalbos grafine forma, jei tai yra lotyniško pagrindo rašmenys. Projekte numatyta galimybė paso kitų įrašų skyriuje vardą ir pavardę užrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau šalia jie turėtų būti perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.
Anksčiau asmens turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų įrašoma Lietuvos paso kitų įrašų skyriuje. Žmogui pageidaujant, jo pavardė, kurią jis įgijo iš sutuoktinio, į paso kitų įrašų skyrių galėtų būti įrašyta nelietuviška (autentiška) grafine forma. Už šias procedūras būtų taikomas lengvatinis žyminis mokestis.
G. Songaila, pristatydamas projektą, jį įvardino kaip kompromisinį, neatsisakant oficialios Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos lietuviškai, tačiau įteisinant ir neoficialią asmenvardžio grafinę formą kita kalba, kai asmuo to pageidauja.
"Mūsų pateikiamame įstatymo projekte nėra nuostatos, kad asmenvardžiai - tai tik kažkoks asmens prekės ženklas, neįdomus kitiems kalbos vartotojams, ir tai, kad tai nėra lietuvių kalbos dalis. (...) Kalbos mokslo nepatvirtinti teiginiai negali būti įstatymo pagrindu ar juo labiau būdu apeiti Konstituciją, Konstitucinio Teismo sprendimą", - sakė G. Songaila.
Jis sakė, kad į įstatymą perkelti pagrindiniai principai, kurie buvę prieš 20 metų priimtame Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nutarime. Anot G. Songailos, projekte siekiama įdiegti latvišką kompromisą.
"Modelis, veikiantis Latvijoje, jau atlaikė tarptautinio teismo išbandymą ir Lenkija šiuo klausimu Latvijai nereiškia kokių nors pretenzijų, nors Latvijoje taip pat yra kompaktiškai gyvenanti lenkų tautinė mažuma", - pabrėžė Seimo narys.
Už šį projektą balsavo 75, prieš 3, susilaikė 10 parlamentarų. Jam svarstyti pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi - Švietimo, mokslo ir kultūros, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių komitetai. Preliminari įstatymo svarstymo data - birželio 8-oji.
Seimo poziciją įvertino ir Lenkijos prezidentas
Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski) sako esąs nustebęs dėl Seimo atmesto įstatymo projekto, pagal kurį asmens dokumentuose pavardės siūlytos rašyti originalo kalba. Jis teigia, kad besitęsianti pavardžių rašymo problema yra trikdis artimam Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui.
"Esu nustebintas Seimo sprendimu atmesti projektą įstatymo, kuris leistų rašyti lenkų pavardes pagal lenkų kalbos taisykles", - ketvirtadienį pareiškė Lenkijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lenkijoje taip pat gyvena lietuvių, kitų tautybių atstovų, ir lenkams net nekiltų mintis neleisti asmenvardžių rašyti taip, kaip jie pageidauja. L. Kačinskis išreiškė viltį , kad prie šio klausimo ateityje dar bus sugrįžta.
"Norėčiau pabrėžti, kad tai trukdo labai artimam mūsų šalių bendradarbiavimui, ir manau, kad tai yra mūsų bendras interesas, taip pat kitų Baltijos šalių - Latvijos, Estijos - interesas. Interesas ir viso regiono šalių, taip pat tų, kurios išsidėsčiusios nuo Lenkijos į pietus, interesas", - teigė svečias.
Kita vertus, jis sakė, neišspręsta pavardžių rašymo problema leidžia glaudžių Lietuvos ir Lenkijos santykių priešininkams turėti savų argumentų.
Apie tai žiūrėkite ir LNK žinių videoreportaže
ELTA nuotr.
